K-LAB – Kosmokaroliniškės

10.26 šeštadienį nuo 15 valandos skrisime senuoju troleibusu į KOSMINES KAROLINIŠKES kartu su kosmine gide Laima Kreivyte

Šį šeštadienį nuo 15 val. kviečiame prisijungti prie kosminės Karoliniškių odisėjos beieškant trofėjų  Karoliniškių sniego gaubliams. Tai specialiai seminarui Showcasing Modernisms: Between Nostalgia And Criticism (Contemporary Visualisation And Storytelling) organizuojama ekskursija, kuri  prasidės Vingrių stotelėje centre – senutis troleibusas susirinks tik užsiregistravusius dalyvius. Leisimės į nostalgijos ir kasdienybės, tikrovės ir utopijos, realių ir nebeesamų objektų, fantazijos ir vizijos klajones po Karoliniškes. Ekskursiją vainikuos svaigus apsilankymas TV bokšto Paukščių take…

Karoliniškėse anksčiau veikęs „Dovanos“ fabrikas gamino tūkstančius suvenyrų – nuo lietuvaičių tautiniais drabužiais iki sniego gaublių su Gedimino pilimi viduje. Jei šiandien norėtume praplėsti Vilniaus suvenyrų seriją, ko gero įtrauktume ir legendines sovietmečio ikonas – žymiausius modernistinius pastatus. Tačiau ar galėtume į sniego gaublį patalpinti modernistinį rajoną? Kurie rajonai būtų verti tapti nostalgišku suvenyro prototipu? Ir kaip suskaidyti šias keistas modernistines struktūras į smulkesnes dalis, kurios galėtų tapti nostalgišku vaizdeliu sniego gaublyje? Lazdynai, Žirmūnai, Saulėtekio studentų miestelis – visuotinai pripažinti legendiniai modernistiniai perlai, nostalgija šiems rajonas galima net dėl vienintelio fakto – tai galimybė gyventi sąjunginiais prizais apdovanotoje legendoje. Tuo tarpu po šių legendų pastatytos Karoliniškės – tai tas lūžio taškas mieste, ties kuriuo prasidėjo gyvenamųjų rajonų kritika, galbūt kartu su jomis ir atsirado tuo metu nauji terminai – „miegamasis rajonas“ ir „tipinės dėžutės“. Tačiau karoliniškiečiams – tai vieta, kurioje jie užaugo ir gyvena jau 40 metų ir su kuria yra nostalgiškai susieti. Jei šiandien patyrinėtume Karoliniškes iš jų gyventojų pozicijos ir bandytume įžvelgti tuos nostalgiškus taškus ar temas, galbūt atrastume, kad būtent nostalgija padeda atrasti nepastebimus dalykus – o jie savo ruožtu  sukuria naują vertę, kuri verčia persvarstyti kritiškumo ribas.

Keliaudami po Karoliniškes pamatysime keturis nostalgijos veidus, kurių kiekvienas galėtų tapti ikona sniego gaublyje. Pirmasis – tai nostalgija Karoliniškių priešistorei: kolūkio laukams, sunykusiai Karolinkos karčiamai, užtvertam ir nebenaudojamam Karolinos keliui. Toliau – nostalgija nykstantiems „sukonstruotos tapatybės“ ženklams – tiek fiziniams kaip sunaikinta Čiauškučio darželio žaidimo aikštelė, byrantys pikseliai, tiek ir nematomiems, kaip kad kosmoso tema gatvių, stotelių, prekybos centrų pavadinimuose, pakeista žuvusių vardais arba tipiniais komerciniais logotipais. Trečiasis nostalgijos veidas – tai pasidaryk pats gyventojų iniciatyvos, įkvėptos nostalgijos praeičiai. Ar dėl jos vietiniai gerina savo realybę ilgėdamasis ankstesnio gyvenimo būdo arba kompensuodami „sukonstruotos realybės“ trūkumus – sodina sodus ir daržus po langais, balkonuose kuria savo mažas utopijas nuo šiltnamių iki skulptūrų ar iškamšų galerijų, miške atidaro naminių gyvūnėlių kapines? Taip pat klausime, ar įmanoma nostalgija neįvykusiai ateičiai. Ar  žinojimas, kad rajone nebuvo pastatytas mega-visuomeninis centras su kino teatru ir sporto kompleksais, nenutiestas viadukas tarp Karoliniškių ir Viršuliškių šlaitų, ar tiesiog taip ir neatsirado pasipliuškenimo baseinėliai, keičia esamąjį laiką ir verčia ilgėtis to, ko net  nebuvo?

Ekskursijos žemėlapis:

Ekskursija vyks anglų kalba.

Dalyvavimas tik užsiregistravus.

Vietų skaičius ribotas!