Visuomenei atvira naujų medžiagų kūrimo laboratorija, susitikimai su garsiausių pasaulio universitetų lektoriais ir tarprūšinės poetikos seminarai. Tokiuose renginiuose Šiuolaikinio meno centre, Lietuvos zoologijos sode ir Kauno technologijos universitete – besidominčiuosius mokslo ir meno sankirtomis kviečia dalyvauti aplinkos ateities fikcijų ir modelių tyrimų projektas „Zooetika”.

„Zooetika” – tai paslanki samprata, kuria ieškoma naujų būdų priartinti žmogiškąjį pažinimą ir mokslinius tyrimus prie kitų gyvybės formų bei įsivaizduoti ateities tarprūšinės ekologijos galimybes. 2014 metais surengtame „Zooetikos“ paskaitų cikle buvo nagrinėjamos antropoceno, gamtos ir tarprūšinio bendradarbiavimo sąvokos. 2015 metų „Zooetikos“ sesijoje atsižvelgiama į antropoceno amžiaus ginčus ir paradigminius pokyčius, siūlomus posthumanistinuose mokslo, kultūros ir visuomenės tyrimuose. Siekiama pastūmėti įprastą galvojimą apie medžiagiškumą tinkliškumo sąvokos link nagrinėjant biologijos technologijas.

Šį rudenį Lietuvoje pristatomi mokslo ir meno ribas peržengiantys renginiai: paroda „Ballardo technologijų Zooetikos paviljonas“ XII Baltijos trienalėje Šiuolaikinio meno centre, naujos medžiagos kūrimo laboratorija, kūrybinio rašymo kartu su gyvūnais dirbtuvės Lietuvos zoologijos sode, susitikimas su „Zooetikos“ autoriais Šiuolaikinio meno centre ir paskaitos Kauno technologijos universitete. Įkvėpti Lietuvos zoologijos sodo ir KTU Studentų miestelio kaimynystės į antrą „Zooetikos” paskaitų ciklą atvyksta erdvinio mąstymo, „maker“ kultūros ir žmogiškųjų žinių ryšių su kitomis gyvybės formomis teoretikai, išskirtiniai mokslininkai: Keller Easterling, Dimitris Papadopoulos ir Matthew Fuller.

Rugsėjo pradžioje Šiuolaikinio meno centre, XII Baltijos trienalėje įrengtas „Psichotropinis namas: Ballardo technologijų Zooetikos paviljonas“. Tai menininkų Gedimino ir Nomedos Urbonų iniciatyva konstruojamas save statančio namo laboratorijos modelis. Gyvųjų technologijų, aprašytų britų mokslinės fantastikos rašytojo J.G. Ballardo novelėse, įkvėpti menininkai, bendradarbiaudami su įmone Baltic Champs, Kauno technologijos universitetu bei grupe architektų tiria grybų auginimo ir vartojimo kultūrą bei jos sankirtas su menu bei technologiniais mokslais.

Iki spalio 18 dienos veiksiančiame Zooetikos paviljone atidaryta „Mikomorfų laboratorija“, kurioje kuriamos naujos medžiagos ir eksperimentuojama su grybiena. Laboratorijoje testuojama iš mokslinės fantastikos atėjusi idėja, kad daiktus, pastatus ar formas galima ne tik pagaminti, bet ir užsiauginti. Šiuo atveju naudojama grybiena – iš jos padarytos formos vadinamos mikomorfais (lot. – mycomorph) atrodo kaip plastikas ar putos. Mikomorfai gaminami grybienai kolonizuojant kitas organines medžiagas – pavyzdžiui, medį arba šiaudus. J.G.Ballardo novelių rinkinyje „Vermilion Sands“ vaizduojama, kaip su žmonėmis komunikuoja psichotropinis namas, emocingi augalai ar drabužiai. XII Baltijos trienalėje veikiančios „Mikomorfų laboratorijos” užduotis yra tirti, kaip bendradarbiavimas tarp įvairių gyvybės rūšių – šiuo atveju grybų ir žmonių – gali padėti suprasti žmogaus vietą pasaulyje, palengvinti ekologinių problemų sprendimą.

Kiekvieną trečiadienį nuo rugsėjo 9 iki spalio 15 dienos eksperimentuose aktyviai dalyvauja moksleiviai ir studentai. Pastovūs edukacinių užsiėmimų dalyviai dirba su mokslininkais, menininkais ir technologais. Kartu jie tiria mikomorfų auginimo ir testavimo procesą, micelį (grybieną) kaip statybinę medžiagą, bio-destruktorių ir regeneratorių, kaip organininį komunikatorių ir tinklą.

Spalio 1 dieną 18 valandą KTU „Santakos” slėnyje įprastines disciplinas peržengiančius tyrimus pristatys pasaulinio garso mokslininkai: rašytoja, Jeilio universiteto Architektūros mokyklos (JAV) profesorė Keller Easterling, Lesterio universiteto Vadybos mokyklos (JK) dėstytojas Dimitris Papadopoulos bei Londono universiteto Goldsmito koledžo Kultūros studijų̨ centro (JK) profesorius Matthew Fuller. Norinčių dalyvauti paskaitose prašoma registruotis platformoje Eventbrite.

Rugsėjo pabaigoje architektūros kritikė K. Easterling, sociologas, „maker’ių“ kultūros aktyvistas D. Papadopoulos ir įvairiapusiškas medijų kultūros tyrėjas M. Fuller – taip pat lankysis Šiuolaikinio meno centre įrengtame Zooetikos paviljone. Mokslininkai kartu su menininkais ir „Mikomorfų laboratorijos“ edukacinių užsiemimų dalyviais aptars ateities žinių infrastrūktūros kūrimo ir veikimo principus.

Spalio 2 dieną 19 valandą Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks susitikimas su „Zooetikos“ iniciatoriais – menininkais Nomeda ir Gediminu Urbonais bei istorinės fantastikos rašytoja Tracey Warr. Susitikimo metu bus kalbama apie „Zooetikos“ sampratą, tolimesnius žmonijos žingsnius Antropoceno eroje, požiūrį į kitas gyvybes ir biologijos technologijas. Pasitelkdami vizualias priemones menininkai bandys atsakyti į klausimą: kaip gamintojų, darytojų, išradėjų kultūra gali pasitarnauti kuriant radikalų mąstymo poslinkį, kuris peržengtų biomimikrijos ribas? Dalyvausiančių susitikime prašoma užsiregistruoti platformoje Eventbrite.

Spalio 3 dieną Kaune vyks susitikimo su „Zooetikos“ autoriais pratęsimas – kūrybinio rašymo dirbtuvės, pakviesiančios sensoriškai bendradarbiauti su gyvūnais, Lietuvos zoologijos sode, Kaune. Šių dirbtuvių rezultatai taps radijo laidos pagrindu.

Zooetikos paviljono koncepcija: Nomeda ir Gediminas Urbonai, bendradarbiaujant su Tracey Warr ir Viktorija Šiaulyte. Zooetikos paviljonas: Mikomorfų laboratorija yra Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) organizuojamos XII Baltijos trienalės dalis. Projekto partneriai: Baltic Champs ir Kauno technologijos universitetas (KTU). Mikomorfų laboratorijos architektūra: Paulius Vaitiekūnas, Andrius Pukis, Jautra Bernotaitė, Mykolas Svirskis. Vizualizacija – Sayjel Patel, auginimo technologija – Paulius Pilipavičius, komunikacija – Dionizas Bajarūnas. Edukacinė programa: ŠMC edukatorius Audrius Pocius ir KTU studentų grupė, vadovaujama Ingos Siderevičiūtės. Dėkojame: Marijui Bakui, Daliui Keršiui, Gediminui Stoškui, Skirmantui Zygmantui ir KTU studentams savanoriams. 

Zooetika yra projekto „Frontiers in Retreat“ edukacinės programos dalis. Projektas „Frontiers in Retreat“ dalinai finansuojamas Europos Sąjungos programos „Kultūra“. Zooetika yra „pilotinis“ KTU su partneriais kuriamo netradicinių tyrimų bei inovacijų inkubatoriaus „M-Lab“ projektas. Zooetikos paskaitų ir seminarų ciklą remia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

Daugiau informacijos: info@zooetics.net, www.zooetics.net, www.fb.com/zooetics, www.twitter.com/zooetics