Pristatome leidinį „Suyrant užaugti – regeneratyvios architektūros link“, kuriame kviečiame atrasti žiedinės ekonomikos ir dizaino praktikas architektūroje bei jų pritaikymo potencialą Lietuvos kontekste, ypač sutelkiant dėmesį į atsinaujinančius išteklius.

Dviejų dalių leidinys, sudarytas Martyno Germanavičiaus, susideda iš tyrimo apie regeneratyvios architektūros galimybes Lietuvoje ir kūrybinių dirbtuvių „Kintantys būviai: suyrant užaugti“ dokumentacijos.

Leidinys kviečia atidžiau pažvelgti į šiandieninius architektūros ir urbanizacijos iššūkius – už administracinių ir įprastų disciplinos ribų – ir įvertinti esminius fizinės aplinkos kūrimo išteklius, esančius aplink mus: miškuose, pievose ar net pelkėse. Įsivaizduoti, kaip galėtume kurti miestus ir jų architektūrą, grįstą atsinaujinimo principais, atsižvelgiant ne tik į infrastruktūros gebėjimą prisitaikyti prie kintančių visuomenės poreikių, bet ir į ekonomines sistemas, veikiančias kartu su atsinaujinančiais gamtinės aplinkos ciklais.

Pirmoje leidinio dalyje Martynas Germanavičius plačiau pristato žiediškumo principus dizaine ir nagrinėja regeneratyvumo architektūroje prielaidas, o architektė-tyrėja Eglė Kliučinskaitė bei urbanistas Paulius Kliučininkas išsamiai analizuoja Lietuvos situaciją tyrime „Nuo bioregioninių iki organinių medžiagų“. Siekdami surasti jungtį ir matyti abipusę įtaką aplinkai ir ekosistemoms, Paulius Kliučininkas siūlo miestų ir regionų planavime pasitelkti bioregiono koncepciją. Atsispirdamas nuo esamų Lietuvos teritorinių resursų ir čia auginamos bioprodukcijos, jis taip pat siūlo perspektyvą, kaip ateityje galėtume grįsti savo valstybės bioregioninio planavimo praktiką. Tuo tarpu architektė ir tyrėja Eglė Kliučinskaitė tyrime sutelkia dėmesį į mažiau žinomas augalinės kilmės medžiagų galimybes, tokias kaip pluoštinių medžiagų panaudojimo tradiciją ir dabartines taikymo tendencijas architektūroje.

Antroje leidinio dalyje pristatomas Martyno ir Eglės 2024 m. kuruotų kūrybinių dirbtuvių „Kintantys būviai: suyrant užaugti“ procesas ir rezultatai. Dirbtuvės pratęsė praktinį žiedinio dizaino galimybių architektūroje tyrinėjimą, dėmesį sutelkiant į atsinaujinančių organinės kilmės medžiagų ciklą – nuo jų išgavimo iki praktinio pritaikymo renovacijos poreikį išgyvenantiems pastatams Vilniaus universiteto botanikos sodo Vingio skyriuje.

Leidinyje išsamiai pristatomas botanikos sodo kontekstas bei kūrybinių dirbtuvių dalyvių sukurti sprendimai. Iš įvairių perspektyvų analizavę teritorijos potencialą ir išbandę galimus jos naudojimo scenarijus, dalyviai kūrė erdvines instaliacijas, kuriose eksperimentavo su organinės ir technologinės kilmės medžiagomis: nendrėmis, tekstile, antrinio naudojimo metalo konstrukcijomis ir betonu. Taikyta metodika, derinanti skirtingos kilmės medžiagas, leido kurti struktūriškai stabilias, tačiau taktiliškai šiltas ir jautrias intervencijas.

Susiskirstę į penkias grupes, dalyviai savo instaliacijose atrado aktualų erdvės naudojimo poreikį ir per kūrybinį procesą išryškino vietos savybes bei potencialą. Kiekvieną iš intervencijų šiame leidinyje geriau suprasti padės Mariaus Lukošiūno ir Artūro Čertovo parengti brėžiniai bei Lauryno Skeisgielos nuotraukos. Dėka dirbtuvių vedėjų „ŠA atelier“ ir „L’Atelier Senzu“ penkios skirtingos instaliacijos susijungia į vientisą medžiaginį ir erdvinį pasakojimą, kuris atskleidžia ir paties šiltnamių komplekso ateities pritaikymo galimybes.