Trečiadienio vakarą, birželio 18 d., 20 val. vyks vieša Architektūros fondo organizuojama filmų peržiūra, kuriai kūrinius atrinko šiuo metu Vilniuje reziduojantys LINA dalyviai Lucille Leger, Jacques-Marie Ligot, Diāna Mikāne bei Paula Veidenbauma. Šiuo renginiu siekiame praplėsti rezidentų vykdomą meninį tyrimą apie laiko įtaką urbanistiniams procesams, pasitelkdami dvi vizualines istorijas, kuriose atsiskleidžia, kaip socialinės ir materialios erdvinės transformacijos yra formuojamos skirtingų laiko režimų.

Peržiūra atvira visiems ir taip pat yra birželio 18–19 d. vykstančių kūrybinių dirbtuvių „Stadionas Stadija Šmėkla“ programos dalis.

Pirmasis filmas – „Pacific Club“ (rež. Valentin Noujaïmin) – nukels į Paryžiaus priemiesčius, kur aštuntajame dešimtmetyje naujajame La Défense verslo rajone buvo atidarytas pirmasis naktinis klubas, tapęs prieglobsčiu ir savęs paieškų vieta čia gyvenusiam jaunimui.

Antrasis filmas – „Perėja“, sukurtas kolektyvo „Pejvak“ (rež. Felix Kalmenson ir Rouzbeh Akhbari), – pasakoja apie pietų Kaukazo pasienio teritoriją, paveiktą intensyvios militarizacijos ir neoliberalizacijos procesų, kurie performavo šio regiono ribas.

Plačiau apie filmus:

„Pacific Club“, 2023 (Rež. Valentin Noujaïmin)

Kalba: prancūzų, subtitrai – anglų

1979 metais Paryžiaus verslo rajone La Défense rūsyje duris atvėrė „Pacific Club“. Tai buvo pirmasis naktinis klubas priemiesčiuose gyvenantiems jauniems arabams – paralelinis pasaulis, kupinas šokio, prakaito, jaunų įsimylėjėlių ir vienos nakties romanų. Azedine’as buvo vienas jų. Jis pasakoja savo kartos užmirštą istoriją. Šiam filmui garso takelį sukūrė „Space Afrika“.

„Perėja“, 2019 (Rež. „Pejvak“ – Felix Kalmenson ir Rouzbeh Akhbari)

Kalba: armėnų, subtitrai – anglų

Filmas „Perėja“ nagrinėja pietų Armėnijos pasienio infrastruktūrų politinę ekonomiką ir socialinę ekologiją. Dėmesys sutelkiamas į du reikšmingus įvykius, atspindinčius esminius politinius pokyčius regione – „Perėja“ analizuoja, kaip spartūs militarizacijos ir neoliberalaus pertvarkymo procesai pakeitė jo sienas.

Šie du įvykiai – tai neseniai įvykęs istorinės Jerevano–Baku geležinkelio linijos panaikinimas ir planuojama pramoninės Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statyba būtent toje vietoje, kur anksčiau buvo geležinkelio infrastruktūra. Geležinkelio panaikinimas tampa simboline prieštara – jis atspindi sociopolitinį įsipareigojimą išlaikyti griežtą judėjimo kontrolę piliečiams, o LEZ steigimas parodo, kaip kapitalas geba apeiti šiuos kūniškus apribojimus ir sienas.

Filme jungiamos įvairios ginčytinos regiono vietos, tarp jų – apleistas Megrio oro uostas (planuojamas kaip būsimoji Rusijos operacijų Artimuosiuose Rytuose vadavietė), nuo sovietmečio veikianti vario ir molibdeno kasykla, XVI a. bažnyčia (vienintelis išlikęs pastatas kaime, apleistame dėl kasyklos plėtros), apleistos Karčivano ir Megrio traukinių stotys bei apleistas geležinkelio tunelis, kertantis geopolitinę ribą tarp Nachičevano ir Armėnijos.