/…/ Na, sakykim, jūs užeinate į viešbutį, vestibiulyje tamsu ir tvanku. Sienų tapetai papilkėję nuo drėgmės. Pakabinamos lubos baisiai žemos. Tikrai nejauku. Jus užregistruoja dienos šviesos nematęs prižiūrėtojas ir pakviečia jį sekti siaurais laiptais. Sako: „Jums labai pasisekė, gavote kambarį, kuriame apsistojęs Bob Dylan parašė dainą „Hurricane“.“ Staiga viskas pasikeičia, viskas tampa žavinga, norisi sugerti kiekvieną sušvelnėjusio interjero detalę. Esate baisiai dėkingas viešbučio darbuotojui už tokią dovaną. Paliekate jam arbatpinigių. „Negražu“ lengvai tampa „gražu“ vien dėl vietos legendos. /…/

Kviečiame aplankyti virtualią parodą, kurioje pristatome Sigitos Simonos Paplauskaitės tekstą „Kaip išlaikyti aistrą ilgalaikiuose santykiuose. Komunikacija architektūroje“ ir jį lydinčią Luko Mykolaičio fotografiją. Šioje parodoje autoriai atskleidžia savus svarstymus apie kalbėjimų apie architektūrą įvairiapusiškumą, kalbos apie architektūrą būdus ir paieškas bendrinio žodyno, kuris skirtingoms pusėms padėtų aiškiau susikalbėti sprendžiant kokiuose miestuose ir aplinkose norėtume gyventi.

„Tyrinėdama kalbėjimo apie architektūrą būdus, norėjau plačiau pakalbėti apie jų įvairiapusiškumą –kaip visuomenės ar jos grupių sukurti pasakojimai veikia būdus perskaityti architektūrą, ir atvirkščiai, kaip architektūroje užkoduotas žinutes ilgainiui atpažįstame subjektyviai. Čia itin įdomus tampa pačios kalbos apie architektūrą vartojimas, architektūrą produkuojančioms ir parduodančioms jėgoms siekiant idėjas apie architektūrą perteikti plačiajai visuomenei. Tai neretai manipuliatyvūs pasakojimai, kurie paviršiuje tarsi atliepia žmonių poreikius, tačiau materialioje savo formoje nebūtinai palaiko deklaruojamas visuomenės, architektūros, kultūros vertybes. Visa tai veda į platesnius pamąstymus apie komunikaciją plačiąja prasme ir klausimą kaip atrasti tą bendrą, nespekuliatyvų, nevienašališką žodyną, kuris padėtų aiškiau susikalbėti sprendžiant kokiuose miestuose ir aplinkose norėtume gyventi“, pristatydama parodą pasakoja Sigita Simona.

Tai pirmoji serijos „Building Narratives“ (Materialūs pasakojimai) mikroparoda, „fiziškai“ vykusi kultūros komplekse SODAS 2123 2020 m. rugsėjo 25 – spalio 3 d. 

Apie „Building Narratives“

Mikroparodų serijoje pristatome kūrinius, gimusius Architektūros fondo plėtotos programos „Building Narratives“ metu 2019–2020 m. „Building Narratives“ programoje dalyvavę kūrėjai tyrinėjo architektūros ir pasakojimo santykius, kuomet pastatus formuoja ne tik tradicinės medžiagos – dabar ne mažiau svarbiu fizinės erdvės konstravimo elementu tampa pasakojimai. Nesvarbu, ar jie yra sukurti vardan viešųjų ryšių ar susiformavę savaime, pasakojimai kuria mūsų požiūrį į aplinką. Girdėdami, skaitydami ar dėliodamiesi juos iš fragmentų galime nuspręsti ar mus supanti aplinka yra gera, naudinga ir graži. Tuo pačiu metu, naujų pasakojimų atsiradimas gali pakeisti seniai suformuotą požiūrį į aplinką. Tai kas anksčiau buvo netinkama, gali tapti naudinga, kas buvo negražu, gali pasirodyti patrauklu – visa tai gali įvykti be jokių fizinių pokyčių.  Naujas pasakojimas transformuoja architektūrą, todėl tampa ypač svarbu suprasti, kaip skirtingi kalbėjimo apie architektūrą būdai gali formuoti jos ateitį. Programos „Building Narratives“ metu Architektūros fondas siekė atrasti autentiškus ir asmeniškus pasakojimus bei paskatinti kūrėjus įsitraukti juos kuriant. Programa apjungė Architektūros fonde vykusius projektus ir jų metodus, ieškant bendrų vardiklių tarp tinklalaidžių ir publikacijų platformos „Aikštėje“ ir programoje dalyvavusių Future Architecture platformos kūrėjų.

„Building Narratives“ yra ir Future Architecture platformos ir Europos architektūros programos 2020 m. dalis. Programą ko-finansuoja Europos sąjungos programa Kūrybiška Europa. Strateginis partneris – Lietuvos kultūros taryba. Partneris – Kaunas 2022 programos „Modernizmas ateičiai“ ir „Visi kaip vienas“.