Guoda Šulskytė, kartu su mentore Indre Umbrasaite, vystydama eksperimentą Pavargusių vėjų gaudymas, tyrinėja antropogenines vėjo sistemas miesto aplinkoje, kurios sulėtina natūralų oro srautą. Guodos eksperimento metu Helsinkio rezidencijoje leidomės į ventiliacijos angų paiešką, bandydami užčiuopti, kas nutinka jų išpučiamo oro ir natūralaus vėjo susitikimo taške. Kiekvienas eksperimento dalyvis gavo paruoštą klausimyną, kurį, patogiai pasikabinę ant kaklo, galėjo pildyti eidami ir žvalgydamiesi. Vėjo judėjimui užfiksuoti naudojome muilo burbulus, garso įrašytuvą, kamerą. Išsisklaidę neaprėpiamo mastelio Redi prekybcentrio prieigų erdvėje, kiekvienas sekėme skirtingą vėjo trajektoriją.

Guodos Šulskytės eksperimentas rezidencijoje Helsinkyje „Pavargusių vėjų gaudymas“. Nuotraukos Ikko Alaska

Šias paieškas vainikavo visų tyrėjų susitikimas ant prekybos centro stogo, kur, stovėdami ant dirbtinės žolės kilimo ir supami ventiliacijos angų ūžesio, kartu kūrėme pavargusių vėjų choreografiją. Mąstydami apie dirbtinių išpučiamų vėjų garsą, ritmą, intensyvumą, pritaikėme atitinkančius judesius ir leidome imituojančius garsus. Į juos reaguodami šoko ir tikrus vėjus atspindintys veikėjai. Šis šokis tapo įtraukia forma reflektuoti mus supančius automatizuotus įrenginius ir jų nuolat skleidžiamus virpesius – garsus, kvapus, oro sroves, bei spekuliuoti, kas nutinka jiems įsiliejus į natūralių vėjų sūkurį.

Guodos Šulskytės eksperimentas rezidencijoje Helsinkyje „Pavargusių vėjų gaudymas“. Nuotraukos Ikko Alaska