Pastatas įsilieja į urbanistinį gatvės ritmą: smulkus tūris, šlaitiniai stogai, atskirų kiemelių erdvės, medžiagiškumas. Tūriai tarpusavyje sujungti laužytos formos stiklo ir metalo koridoriumi, o ryškiausias statinio akcentas – keturių jo dalių faktūros. Tai dažniausiai pajūryje ir jo architektūroje aptinkamos medžiagos: senųjų Klaipėdos namų stogus primenantys cementiniai žvyneliai, rūdijančius laivus, eroziją atkartojantis surūdijęs metalas, pamario sodybas ir smėlį primenantis klinkeris bei medis – pagrindinė žvejų sodybų bei valčių medžiaga.