Mano tyrimo vieta – buvusios žydų kapinės, buvęs „Žalgirio“ stadionas ir dabartinis „business stadium“ kompleksas. Tas pats geografinis taškas, daugybė skirtingų istorijos sluoksnių. Tai mikrokosmas, atspindintis pasaulyje vykstantį miestų gludinimo bei lyginimo reiškinį. Kam tekę keliauti po didžiuosius europos miestus, lengvai atpažins šias susiniveliavusias erdves. Tokios vietos atrodo visos taip pat, jos ištrina konkretaus miesto individualumą, estetiką, savastį. Jose sekundei suglumsti ir nebesupranti ar esi Berlyne, Diuseldorfe, Londone, ar Vilniuje? Tokiam miestų suvienodėmijo virsmui yra daugybė priežasčių, apimančių skirtingas sritis. Šiame tekste visko neaprėpsiu, tad lieku su savo žvilgsniu, pastaba ir jausmu.

Stebiu įvairias plėveles plazdančias ore, gatvėje paliktus naujus ryškiai raudonus vamzdžius, kurie neužilgo atsidurs po žeme, garduose uždarytas ir nuo praeivio žvilgsnio uždengtas šaligatvio plyteles. Žiūriu ir galvoju, kad kartais labiau susitapatinu su tokiais vaizdais, nei su gamta. Statybų ir remontų peizažai tampa artimesni nei tikrieji. Miestas įtraukia į savo ritmą, apšviestos gatvės ir skverai prailgina dienos laiką. Vitrinų atspindžiai skelbia, kad tapai nepriklausomu nuo gamtos. Autobusų stotelėje žėri šviežias išmušto stiklo sniegas.

Sėdžiu tarp dviejų „kiaurų“ pastatų. Žvelgiu į priekį. Matau pastato foje bei Šnipiškes. Pažvelgiu atgal – kito pastato foje, patalpos, o tolumoje – aikštė. Sėdžiu it būčiau akvariume. Persidengiantys stiklo sluoksniai perleidžia pro save gyvybę, judesį. Vienintėlės plastiškos formos – augalų bei praeinančių žmonių figūros. Masyvūs pastatų mąsteliai palieka atvertą tik dangų. Nebėra horizonto. Ar gàli įveikti tokius mąstelius, sukurti horizontus? Čia net medžiai nepadeda, šalia jie atrodo kaip krūmai. Kaip išbūti be horizonto? Šaligatviu praeinančios dulkių figūros. Išsiderinę mąsteliai.

Stoviu. Pavargau. Regiu statybų aikštelę apžėlusią augmenija. Apsauginė rakina vartus. Už aikštelės žvilga naujieji stadiono gyventojai, išsikišusi ir naujoji augmenija – specialiai užsakyta, atvežta, susodinta. Statybų aikštelėje, žaliuoja tie patys kaip ir už tvoros, tik vienų reikėjo, o kiti nereikalingi ir bus sunaikinti. Ar aplinkui yra grafičių? Kur purvas? Fizinė erdvė formuoja atmintį. Ką saugo ši vieta?