Architektūros fonde jau įsibėgėjo šeštasis Eksperimentų platformossezonas. Nuo 2021 m. organizuojama mentorystės, alternatyvios edukacijos ir idėjų vystymo programa šiemet, kaip ir kasmet, pakvietė dalyvius tyrinėti ir atrasti alternatyvias architektūrines praktikas.

Šeštojo platformos sezono kuratorės, architektės ir tyrėjos Aistė Gaidilionytė bei Kamilė Vasiliauskaitė, šiemet kviečia sutelkti dėmesį į „sąveikų aplinkas“ – materialių ir nematerialių veiksnių visumas, kuriančias tam tikrą terpę sąveikauti. Tai raginimas kritiškai apmąstyti vienodėjančių erdvių, vis labiau plintančio „glotnaus miesto“ (angl. Smooth City) reiškinį ir pasvarstyti, kaip žmogaus kurtos aplinkos gali skatinti įtraukumą, empatiją bei atsparumą našumui ir kontrolei.

Džiaugiamės galėdami pristatyti keturis atviro kvietimo metu atrinktus eksperimentus ir jų autorius, kurie savo idėjas toliau vystys lydimi platformos mentorių.


Titas Joneliūkštis ir Fausta Šeduikė – „Prašome čia netvarkyti“

Titas – interjero dizaineris, savo praktikoje jungiantis erdvinį dizainą, medžiagų eksperimentus ir kūrybą per gamybos procesą. Statybą jis suvokia ne tik kaip įgyvendinimą, bet ir kaip tyrinėjimo, mokymosi bei kūrybinės paieškos procesą.

Fausta – Vilniaus dailės akademijos interjero dizaino studentė, tyrinėjanti nepastebimas aplinkas ir neformalias erdvines praktikas bei kvestionuojanti nusistovėjusius požiūrius į vertę, funkciją ir žmogaus sukurtą aplinką.

Savo eksperimentiniu tyrimu autoriai nagrinės paslėptą erdvių, paliktų už įprasto planavimo ribų, potencialą. Pasivaikščiojimų, stebėjimų ir subtilių intervencijų metu projektas nagrinės neformalius takus, improvizuotas susibūrimo vietas ir nepastebėtas miesto spragas, keliant klausimą, kas tampa įmanoma, kai vietai leidžiama likti atvirai, neapibrėžtai ir kolektyviai formuojamai jos naudotojų. Užuot siūlęs naujus dizainus, eksperimentas paskatins keisti požiūrį: galbūt kai kurių aplinkų vertė slypi būtent tame, kad jos dar nebuvo sutvarkytos.

Eksperimento mentorius – architektas ir nepriklausomas tyrėjas Pablo Encinas Alonso.


Laura Jančiauskaitė – „Į(si)pinti“

Laura yra erdvių intervencijų praktikė. Savo kūryboje ji pasitelkia vytelių pynimą ir medžiagos diktuojamus, vietai jautrius procesus. Autorė kliaunasi medžiagišku vyksmu ir įkūnytu kūrimu neapibrėžtose erdvėse, kurios atsiranda iš santykio, o ne iš kontrolės.

Šis eksperimentas bus bandymas priartėti prie žemės kitu kūnu. Laurą domina ne erdvė žmogui, o erdvė, kurioje žmogus nėra vienintelis dalyvis. Pynimas tampa būdu tyrinėti santykį su vieta ir medžiaga. Kas nutinka, kai erdvė nebėra baigtinis objektas, o tampa procesu, kuriame dalyvauja laikas? Ar galime mokytis iš daugiau nei žmogiško pasaulio ne atkartodami jo formas, o perimdami jo veikimo principus?

Eksperimento mentorė – kraštovaizdžio architektė Ella Prokkola.


Guostė Marija Ringelytė – „Kiautas“

Guostė Marija yra menininkė, VDA skulptūros magistrantė. Savo kūrybinėje praktikoje ji nagrinėja medžiagiškumo, pažeidžiamumo, nyksmo ir trapumo klausimus. Dažniausiai autorė kuria didelio mastelio skulptūras iš organinės kilmės, tvarių ir nestabilių medžiagų.

Eksperimentų platformoje Guostė gilinsis į žmogaus pojūčius bei santykį su naujomis erdvėmis mieste. Eksperimento autorė ketina ieškoti atsakymų pasitelkdama skulptūrinių – trapių, irstančių, neestetiškų – objektų intervenciją į sterilias šiuolaikinės statybos erdves. Tokia priešprieša bus siekiama dirginti ten dirbančių ar gyvenančių žmonių žvilgsnį bei jusles. Bus svarstoma: kas nutiktų naujai, švariai, estetiškai erdvei, kurioje atsirastų nepatrauklus, nepatogus, nykstantis kūrinys? Sąmoningai atsisakoma kūrinio ilgalaikio išsaugojimo – autorę intriguoja jo savarankiškumas bei trintis tarp buvimo ir išnykimo.

Eksperimento mentorė – menininkė ir erdvės praktikė Aušra Česnauskytė.


Ieva Julija Bagdonaitė ir Uljana Kudriavceva – „PlayTime“

Ieva – neseniai magistro diplomą Vilnius TECH įgijusi architektė. Ji domisi tvariomis architektūros praktikomis ir gilinasi į adaptabilumo, pernaudojimo bei bendruomeninio būsto temas. 

Uljana – architektūros ir urbanistikos magistrantė, kurios veikla orientuota į vietų socioerdvinio identiteto tyrimus ir darbu su bendruomenėmis grįstas projektavimo praktikas. Studijose ji tyrinėja ekologines, socialines ir erdvines sąveikas.

Šio eksperimento metu bus nagrinėjamas Vilniaus vaikų žaidimų aikštelių vaidmuo, jų santykis su urbanistine aplinka ir svarstoma, kaip miestas galėtų tapti žaidimo kraštovaizdžiu. Reaguodamos į standartizuotą esamų aikštelių pobūdį, dalyvės siekia permąstyti žaidimą už iš anksto numatytos įrangos ir sterilių, uždarų erdvių ribų. Atliekant žemėlapiavimą bei erdvines intervencijas bus tiriama, kaip skirtingos urbanistinės situacijos gali būti panaudotos žaidimui. Keliami klausimai: kaip žaidimų aikštelės galėtų skatinti vaikus tyrinėti, eksperimentuoti ir jaustis atsakingais už savo aplinką?

Eksperimento mentorė – architektė ir erdvės menininkė Ulla Alla.