po pokalbio su savo mentoriumi – Max’u – susimąsčiau apie metodus, kuriuos nusprendžiau taikyti šiame eksperimente. ir apie jo tikslus. jeigu anksčiau siekiau iškelti sapną į aukštesnės SĄmoningumo būsenos poziciją, sukelti visuotinę, kone religiniam fanatiškumui prilygstančią egzaltaciją sapnais ir sapniškumu, taip šiandien temą tyrinėju chirurgiškai, sistemiškai, beveik šaltai. svarbiausias keliamas klausimas – ne ką sapnuoju, o apie ką yra miegas. 

_kambarys sapnavimui_ 

draugė, naujai iškepta psichologijos studentė, siunčia skaidrę iš paskaitos. prisiartinu ir skaitau:

miegas – periodiška žmogaus ir aukštesniųjų gyvūnų sąlyginės ramybės būsena, kurios metu organizmas, dalinai praradęs sąlytį su aplinka, aktyviai atkuria jėgas.

dalinai praradęs sąlytį su aplinka… sąlytį su aplinka…

man patinka, kaip šis preciziškas, gamtamoksliškas apibūdinimas pabrėžia miego erdviškumą, tuo pačiu pagrįsdamas ir mano tyrimo prasmę – juk po padidinamuoju stiklu padėjau būtent miego erdvės politiškumą ir miego erdvėje sąlygas. eksperimento struktūra etapai ir elementai glaudžiai siejami su jo pavadinimu – ‘A Room to Dream’ arba kambarys mieg(ojim)ui – nurodančiu į Virginijos Woolf teiginį, kad būtiniausių fiziologinių žmogaus poreikių užtikrinimas yra pirmas žingsnis į jo emocinę gerovę, o nuosavos, saugios edvės turėjimas – būtina [moterų] kūrybos sąlyga. 

svarstydami miego rolę, turėtume įvertinti tai, kad be gilios meditacinės būsenos, be astralinės kelionės, be narkozės, sąmonės netekimo ar mirties – miegas yra veiksmingiausias atsiribojimo nuo aplinkos įrankis. netekę kontrolės ir suvokimo apie realiame laike vysktančius procesus tampame objektu erdvėje, be valios, be geismo, be galimybės gintis, be galimybės pulti. tampame itin pažeidžiamu, nuo aplinkinių veiksnių pilnai priklausančiu rekvizitu. valia, geismas, kūryba ir ego toliau gyvuoja sapne ir jo erdvėse. su sąlyga, kad…suteiksime sau sąlygą miegoti.

sąlyga miegoti tampa kompleksišku reiškiniu, kurio svoris sugula tiek į fizines, tiek į emocines galimybes. kas tas galimybes suteikia ir kas riboja? 

_ribotos ir suteiktos galimybės_

galimybė miegoti suvokiama kaip daugiaprasmis ir globaliai aktualus tyrimo objektas. eksperimento struktūra architektūriška savo išraiškoje – klausimams, tyrimo aspektams ir rūpimoms temos suteikiami simboliniai elementai: lova, rašomasis stalas, dienoraštis, lentynos, terapeuto kėdė, ritual altorėlis, gyvūnas – galų gale, keturios sienos ir stogas. kiekvienas elementas ir jo teorinė reikšmė išardomi į projekto komponentus, įgyvendinamus skirtingose eksperimento stadijose. 

_lova_

akivaizdžiausias ir vienareikšmiškiausias su miegu susijęs objektas, lova. būkime dėkingi, jeigu ją turime. būkime dėkingi, jeigu galime į ją atsigulti – kartais galiu sau leisti tik žiūrėti į ją su viltimi sugrįžti į patalus…kažkada. smaugiama priverstinio produktyvumo reikalavimų klausiu: kuo nusikalto miegas, iš įprasto dienos ciklo virtęs privilegija? kas pavogė iš mūsų miegą – o galbūt… nupirko? kaip miega beloviai, besieniai, bekambariai, bedarbiai ir benamiai individai? kiek kainuoja lova?

kai _lova_ kelia klausimus, atsakymus teikia _lentynos_.

_lentynos_

ieškodami atsakymo į teisingai lovos (lovoje?..) pastebėtą problemą – teisės į pelną triumfą virš teisės į miegą – turėtume apžvelgti miego kultūros istoriją nuo pagrindų. sudaromas literatūros sąrašas savarankiškam skaitymui – bet kažkaip nesiskaito. sunku prisiversti dirbti ir suprasti savo darbo prasmę, kai esama vieninteliu mokiniu klasėje. 

įdomesniai ir įvairesniai minčių apytakai sukurti buvo suburta skaitymo grupė: penkių susitikimų metu skaitytojai, sapnuotojai ir miegotojai gilinosi į atrinktus tekstus, diskutavo, ruošė paruoštukus ir metodinę medžiagą ateities miego kultūros, politikos ir erdviškumo studentams. lentynoje be šešių aptariamų tekstų atsirado ir temai aktualių terminų žodynas – dinamiškai pildomas įrankis, padedantis tiek geriau įsigilinti į skaitomą medžiagą, tiek sudėti akcentus, tiek supažindinti su tema naujokus. 

_užrašinė_

minimas terminų žodynėlis, verčiau –  glosarijus, tai iš padrikų užrašų, pabrauktų sakinių, pavienių minčių sudarytas seminaro minčių žemėlapis. galima jį laikyti savotiška diskusijų sesijų dokumentacija – sekant ant atskirų lapų užrašytus, dinamiškai ant priklijuojamų kortelių prikeverzotais paaiškinimais papildytus žodžius ir frazes, galima kone detektyviška maniera atsekti seminaro eigą. glosarijus tai visų pirma kolektyvinė užrašinė, eskizų knyga: čia atsiranda tai, kas rezonuoja, kas labiausiai nuskambėjo, tai, dėl ko mums skauda ir ką manifestuojame. 

iš šio bendrai kuriamo juodraščio išrinktos mintys suguls į tvarkingą, sistemai paklusnų formatą – nes taip turi atrodyti darbo vaisius, dėl kurio negėda, nes taip atrodo mokymui paruošta medžiaga, nes tam skirsiu laiką atimtą iš nakties ir jo miego, nes taip geidžia prie protestantiškos darbo etikos pripratusi mano sąžinė, nes taip ligotas produktyvumas bando išstumti chaosą. 

_rašomasis stalas_

po seminaro užduodami namų darbai. mokiniai-dalyviai-skaitytojai-sapnuotojai yra prašomi sukurti į skaitytas ir išsakytas mintis reflektuojantį, nedidelės apimties ir laisva forma atliktą kūrinį. teisę į poilsį reikia užsidirbti…

tačiau tai gera proga apžvelgti šiuolaikinės darbo kultūros ydas ir ypatybes – įsisąmoninti atliekant 24/7 procesus, neutralizuojančius natūralius paros ciklus, stebėti, kaip leidžiantis saulei išnyksta naktis, kaip dangaus apsigaubimas tamsa tereiškia, kad jau metas įjungti dirbtinę šviesą. 

_ritualas_

norint sąmoningai kontroliuoti sapno būseną, būtina pasirinkti sapnavimo temą. magas turėtų pradėti nuo paprastų patirčių, pavyzdžiui, noro pamatyti tam tikrą objektą (realų ar įsivaizduojamą), ir tai įvaldyti prieš bandydamas būrimą ar eksteriorizaciją. sapnas sukuriamas stipriai vizualizuojant norimą temą nutildytoje minčių būsenoje, prieš pat miegą.

(P. Caroll, Liber Null & Psychonaut: An Introduction to Chaos Magic)

ar vis dar sugebama sapnuoti? ar stimuliacijos perkrautas protas sugeba savarankiškai, be sapnuotojo intencijos, išspausti originalią ar bent kažkiek įsimintiną viziją? miegas irgi ateina vis sunkiau – ir šauktis jį reikia įvairiomis pagalbinėmis priemonėmis, technikomis, farmacijos išradimais.  

užmiegant trumpam atsijungiama nuo 24/7 procesų, išduodamas leidimas kuriam laikui sustabdyti vertę, pelną ir visokius kūrybinius vaisius generuojančius sąmonės variklius. tampama aplinkai nejautriu kevalu, atskirtu nuo valios, geismo, kūrybos ir ego… tokiu tampama tik minėtai aplinkai. valia, geismas, kūryba ir ego ir toliau sėkmingai suka variklius pasąmonės sluoksnyje. toliau svajojama, produkuojama, vartojama ar planuojama vartoti – dienos šviesoje sapnai nublunka, bet juose suvokti ir išgryninti geismai, apsirengę kamufliažu, koordinuoja tolesnius, atrodytų,  sąmoningus sprendimus.  

tai šiuolaikinių magų darbas. sapnai programuojami nesuskaičiuojamais impulsais, perduodamais į smegenis daugybės informacinių kanalų pagalba, vizualinės taršos, akivaizdinės ir neakivaizdinės reklamos, atliekamo darbo pobudžio ar plataus kaip niekad anksčiau socialinių ryšių tinklo dėka. kelių minučių trukmės ritualas skirtas sąmoningiems sapnams sužadinti išsitempė per visą 24 valandas trunkančią dieną – ir yra atliekamas be intencijos. 

siekiant ištirti išlikusius sąmoningus su miegu susijusius pasirinkimus, renkami asmeniniai miego ritualai ir objektai dalyvaujantys tuose ritualuose: telefonai, užrašinės, kojinės, knygos, žaislai, vaistai, kvapai, arbatžolių mišiniai. objektų nuotraukos kataloguojamos, šitaip kuriant primityvią šiuolaikinio žmogaus miego įrankių dėžę. 

_katė_

įsivaizduojamame projekto kambaryje be miegančiųjų, skaitančiųjų ir mąstančiųjų yra ir katė – savarankiškumo, bet ir poreikio būti pasirūpintam simbolis. katė tai bendruomenės narys, neišvengiamas, sąmoningai ar nesąmoningai atsiduodantis į aplinkinių rankas. katė tai mokymosi rūpintis kitu įrankis. tai įrankis išmokti leisti kitiems pasirūpinti savimi. 

katę ir jos nešamą žinutę eksperimente reprezentuoja veiklos su bendruomene, rūpesčio peizažų apmąstymas ir kūrimas, miegą išlaisvinančių praktikų normalizavimas. 

kambarys mieg(ojim)ui yra pakibęs kažkur tarp privačios ir viešos erdvės, tarsi miegamasis su belangėmis angomis, ar durimis nuimtomis nuo rėmo. visi jo svečiai ir gyventojai – vienetai visumoje, individualiai patiriantys, bet bendrai kuriantys skirtingas miego aplinkas. tai mokymosi, suvokimo, sąmonės praradimo ir atradimo kelias: galima jį būtų vadinti ir mokyklos klase, su sąlyga, kad atsisakoma mokinio ir mokytojo hierarchinių ryšių.