KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Architektūra nėra nei sustingusi, nei amžina, nei muzika. Kad ir su didele meile kuriami pastatai sensta ir nyksta. Tik su retomis išimtimis jie tampa mylimi amžinai. Pastatai neatsiranda „iš nieko“ – jų kažkam reikia, kažkas turi troškimų, kurių išsipildymui reikia pastatų. Pastatų, kurie būtų ne tik patogūs bet ir gražūs. Kitaip tariant, reikia „architektūros“. Architektūra ne tik kad neatsiranda „iš nieko“, bet ji visada yra „ kažkur“ – kažkokioje konkrečioje aplinkoje. Ir architektūra tą aplinką įtakoja: keičia, praturtina arba ne. Prie aplinkos žmonės pripranta, ji jiems tampa sava. Nebūtinai ta aplinka turi būti „išskirtinės“ architektūros, tačiau, laikui bėgant, ji pradeda kelti nostalgiškus prisiminimus. Tai visiems žinomos tiesos, tačiau kiekvieną jų galimą iliustruoti savo asmenine patirtimi, kuri yra nepakartojama.

Tą pačią dieną prieš paskaitą, 18 val., MO muziejuje buvo rodomas Ila Beka & Louise Lemoine filmas „Moriyama San“.

Rekomenduojama knyga

MENO ISTORIJA

E. H. Gombrich

Šiame meno istorijos veikale profesorius Gombrichas išsamiai apžvelgia svarbiausius architektūros ir dailės reiškinius per visą kultūros istoriją – nuo akmens amžiaus urvų piešinių iki šiuolaikinio eksperimentinio meno. Ilgametį knygos populiarumą nulėmė gausios autoriaus žinios, subtilus estetikos jausmas, sugebėjimas atskleisti meno kūrinio žavesį, parodyti stilių įvairovę, jų sąsajas ir savitumą. Kiekviename kūrinyje autorius geba įžvelgti praeities žymes ir ateities užuomazgas, todėl tiesia gyvą grandinę, siejančią mūsų dienų meną su piramidžių laikų kūryba.

Paprastai ir aiškiai atskleidžiamas pasaulinio meno lobynas padės suvokti ir pajusti meno kūrinių savitumą ir jų svarbą bei poveikį pasauliniam kultūros kontekstui.

Knygą rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.