Pokarinių sutvarkymų ir vėliau sekusios staigios plėtros metu Druskininkuose siekta išlaikyti kurortiniam miestui būdingą gamtos ir architektūros santykį, suteikti statyboms tinkamą mastelį, nekeisti miesto silueto. Tai ankstyvasis nuosaikusis periodas iki 1971 m., kai Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Neringa paskelbti respublikinės reikšmės kurortais. Po šio nutarimo sekė naujų urbanistikos ir architektūros vertybių paieškos arba intensyvių reformų tarpsnis, kurio metu didintas pastatų aukštingumas, miesto siluete pradėjo dominuoti masyvūs sanatorijų blokai, pastatyti pagal tipinius projektus. Šalia jų nemažą dalį užėmė originalūs pagal individualius projektus statyti rekreaciniai objektai – vieni originaliausių Lietuvos sovietmečio modernizmo etalonais tapusių pastatų. Kaip suderinti  rekreacinės architektūros specifikos provokuojamus architektūrinės minties proveržius, atitikti respublikinės reikšmės kurortui keliamus reikalavimus ir tuo pačiu nepažeisti gamtos bei naujos architektūros santykio? Visu sovietiniu laikotarpiu Druskininkų miesto augimą lydėjęs klausimas aktualus ir šiandien, o jį iliustruojančius pavyzdžius ir kviečiame pažiūrėti ekskursijos įraše.

GIDAS: prof.dr. Algimantas Mačiulis

TRUKMĖ: 5 val.

EKSKURSIJOS ŽEMĖLAPIS: 

EKSKURSIJOS NUOTRAUKOS:

APIE MUS RAŠO: kafehauzas.lt

EKSKURSIJOS VAIZDO ĮRAŠAS:

SUSIJĘ VAIZDO ĮRAŠAI: žiūrėti

Tai penktoji  visuomeninių architektūrinių ekskursijų  ciklo „modernizmas.lt“ (2012/09/08-10/27) dalis.

Projektą remia LR KULTŪROS RĖMIMO FONDAS.