Jolita Kančienė, Vaidas Petrulis – Tarpukario modernizmas Kaune

2011m. gegužės 28 ir birželio 4 dienomis, Kaune įvyko ARCHITEKTŪROS [ekskursijų] FONDO parengtos ekskursijos dviem maršrutais po Kauno modernizmo architektūrą. Šių ekskursijų gidais buvo Jolita Kančienė ir Vaidas Petrulis.

1920 10 09 Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Lietuva prarado europietišką senos architektūros miestą ir privalėjo greitai sukurti nors laikiną sostinę Kauną. Nors trečiajame dešimtmetyje Lietuvoje trūko įvairiausių patalpų, dėl silpnos krašto ekonominės būklės ir atsilikusios statybinių medžiagų pramonės architektūros raidos procesas buvo lėtas. Daugiausia statybų vyko Kaune, todėl šio miesto architektūroje atsispindi visi tarpukario Lietuvos architektūros pasiekimai ir problemos. Įvairias Rusijos ir Europos aukštąsias mokyklas baigę architektai ir inžinieriai formavo tarpukario Lietuvos architektūrą. Lietuvoje jų laukė aiškus socialinis užskymas: kurti savitą lietuvišką architektūrą. Nepriklausomybės dešimtmetį pasireiškė eklektikos ir istorizmo dominavimas Lietuvos architektūroje. Savitą vietą Lietuvos XXa. architektūroje užima ir V.Dubeneckio projektuoti pastatai (pirmas moderno estetikos pastatas Lietuvoje – Vytauto Didžiojo muziejus). Jo kūrybinius principus – idėjų semtis iš liaudies meno, tačiau ne kopijuoti tautinius motyvus, o kūrybiškai juos transformuojant kurti naują meninę kokybę – taip pat rėmė architektai F.Vizabaras bei S.Kudokas (Kauno cenrinio pašto rūmai, Karininkų ramovė). Kartu su valstybingumo įtvirtinimu trečiojo – ketvirtojo dešimtmečių sandūroje atsirado troškimas įteisinti save Europoje jai priimtomis meninėmis priemonėmis. Tautinio moderno stilistika buvo įjungta į Lietuvos architektūros tradicijas, suformavusi savitą ir originalią architektūrą.

(parengta pagal M.Baužienės tekstą, „Lietuvos moderno pastatai“, Vilnius „Savastis“ 1998)

Maršrutas pėsčiomis: 

Maršrutas dviračiais: 

Nuotraukų galerijos:
Gegužės 28d.
Dviračiais, pėsčiomis.

Birželio 4d.
Dviračiais