Miesto erdvės yra kaip dekoracijos, kuriose mes kiekvienas kuriame savo scenarijus, raizgome asmeninius ar kolektyvinius naratyvus. Aplipdamos šiais laiko ir emociniais sluoksniais tam tikros erdvės patenka į tarpines būsenas ir įgauna momentinę ar nuolatinę atmosferą, kurią galima įvardinti kaip urbanistinę melancholiją. Deja, su atsinaujinančiomis ir iš pagrindų rekonstruojamomis ar renovuojamomis erdvėmis, orientuotomis į optimizmą ir laimės rodiklį, iš miesto audinio jos pamažu trinamos. Eksperimento metu bus tyrinėjamos tokios miesto erdvės ir ypatingos sąlygos, kurios yra laidžios melancholijai jose įvykti.