Eksperimentų platformos dalyvė Marta Dorotėja Lekavičiūtė rezidencijoje Paryžiuje tyrinėjo vandens augalų biomasės panaudojimo galimybes tvarioje miesto statyboje. Projektu „Exploring Macrophyte Waste in Architecture“ Marta Dorotėja kvies pažvelgti į galimą upių ir ežerų vaidmenį architektūriniame dizaine, ypač daug dėmesio skirdama „mėlynosios biomasės“ (vandens augalų atliekų), kaip ekologiškos statybinės medžiagos, panaudojimui vietoje įprastų šalinimo būdų.

Atnaujintos viešosios maudymosi iniciatyvos Paryžiaus Senos upėje ir kanaluose išryškino vandens kokybės ir augalų vešėjimo problemas, kurias Marta savo tyrimuose sprendžia nagrinėdama „faucardage“ (vandens augalų šienavimą) – nors juo siekiama kontroliuoti augalų augimą ir vandens srautą, kūrėja įsivaizduoja ir galimybę šią biomasę naudoti tvarioje statyboje.