Léa-Catherine Szacka „Saugant postmodernizmo architektūrą – tarp vertės ir autentiškumo“

KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Paradoksalu, kad daugumą postmodernistinių pastatų, dažniausiai pastatytų tarp 1960-90 metų Europoje ir visame pasaulyje, kažkada smerktų kaip netikusių, pigių, efemeriškų, dirbtinių, neskoningų ar net nesąžiningų, – dabar jau būtina restauruoti. Ši situacija lemia viešojoje erdvėje gausėjančius debatus dėl postmodernizmo architektūros vertės ir apsaugos. Tuomet, kai pokarinės modernistinės šiuolaikinės architektūros išsaugojimas yra jau pakankamai gerai įtvirtintas nacionalinio ir tarptautinio lygmens dokumentais, postmodernistiniai pastatai, kraštovaizdžio kūriniai ir interjerai dėl savo “nepakankamo” amžiaus tik neseniai tapo tinkamais kandidatais apsaugai. Paskaitoje bus aptariami postmodernizmo pastatų saugojimas ir griovimas, paliečiant jų vertės ir autentiškumo klausimus.

Rekomenduojama knyga

EXHIBITING THE POSTMODERN – THE 1980 VENICE ARCHITECTURE BIENNALE

Lea-Catherine Szacka

Knyga nagrinėja Venecijos bienalės pirmosios tarptautinės architektūros parodos „Praeities dalyvavimas“ (The Presence of the Past) 1980 metais ištakas ir svarbą. Žvelgiant į institucinius pokyčius, eksponavimo technikas, parodų erdves, moderniosios ir postmoderniosios architektūros gynėjų diskursus bei kontroversijas, knygoje pasakojama apie architektūros parodos kaip kultūros manifestacijos „žanro“ evoliuciją. Knygoje taip pat atskleidžiama, kaip 1980 m. Venecijos architektūros bienalė ženklino kintantį meno ir architektūros santykį bei vėlesnę architektūrinės produkcijos kaip savarankiško įvykio transformaciją.

Knygą rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.