Mėgstantiems architektūrą ir iššūkius – savanorystė „Open House Vilnius“

Savanorystės nauda – abipusė. Ne tik dalinamasi žiniomis su festivalio lankytojais, bet ir praturtėjama – su architektūra susijusi savanorystė padeda giliau pažinti miesto architektūrą bei jo istoriją. Dažnas atranda bendraminčių ir įveikia viešojo kalbėjimo baimę. 

„Savanoriaudamas įgavau įvairios patirties – bendravimo su skirtingais žmonėmis, sugebėjimo su visais surasti bendrą kalbą ir kartu siekti vieno tikslo. Tapau drąsesniu, atsikračiau baimės kalbėti prieš auditoriją, išmokau kalbėti garsiau, jaustis laisviau, sklandžiau reikšti mintis. 

Be abejo, nemažai sužinojau apie architektūrą. Aštuonis pastatus mieste dabar pažįstu kaip savo namus, o kur dar kiti pastatai, kuriuose apsilankiau per bandomąsias ekskursijas. 

Na, ir pabaigai – pažintys. Kaip gi be jų. Su kai kuriais žmonėmis po renginio tapau gerais draugais, su kai kuriais – kolegomis, kurie pamerkia akį, kai prasilenkiam gatvėje vesdami savo ekskursijas. O su kai kuriais tiesiog žinau, kad susitiksiu lygiai po metų. Ir to labai laukiu“, – džiaugiasi ne vienerius metus „Open House Vilnius“ savanoriaujantis Andrius Pavelko. 

Savanoriauti „Open House Vilnius“ gali kiekvienas. Svarbiausia – motyvacija. Didžiąją dalį savanoriaujančių žmonių sudaro ne architektai, o kitų specialybių žmonės. 

Savanoris patenka į komandą, kurią prižiūri mentorius. Jis būna atsakingas už komandos koordinavimą bei ekskursijų paruošimą. Tad gerai neišmanantiems architektūros nėra ko jaudintis. Organizuojami mokymai, kurių metu savanoris parengiamas būsimam festivaliui, o prieš pat „Open House Vilnius“ vyksta bandomosios ekskursijos. 

„Kiekvienas pastatas turi savo komandą su vadovu-mentoriumi. Jis savanoriui duoda visą reikiamą informaciją, susitaria dėl pastate praleidžiamo laiko, padeda ruoštis bandomosioms ekskursijoms. Renginio metu žmogus savanoriauja dvi dienas. Pirmąsias ekskursijas savanoris veda kartu su kolega“, – pasakoja „Open House Vilnius“ organizatorė, savanorių kuratorė Viltautė Žvirzdinaitė. 

Atsakingas pasiruošimas padeda įveikti ir vieną iš didžiausių iššūkių – tai viešasis kalbėjimas. Festivalis – saugi terpė jį įveikti.

„Open House Vilnius“ išskirtinis tuo, kad pastate ekskursija vedama tam tikrai grupei žmonių, kurie ateina išgirsti pasakojimo asmeniškai. Kiekvienas ekskursijas vedantis savanoris įveikia savo baimes: pasakoja žmonėms, kurie gyvai reaguoja“, – apie individualią patirtį kalba savanorių kuratorė.

„Open House Vilnius“ festivalio savanorių gretos vis gausėja. Pirmaisiais renginio metais jų buvo 140, o 2019 m. – net 500. Daugelis savanoriauja ne vienerius metus, kai kurie – nepraleidžia nei vieno renginio. 

Prie festivalio kūrimo prisidedantys žmonės ieško prasmingos veiklos. Dažniausiai jie prisijungia tikėdamiesi kažko išmokti, vedami smalsumo, naujų žinių troškimo ar ieškodami bendraminčių. 

Kadangi renginyje apie pastatus pasakoja savanoriai – jie ir yra pagrindinė mūsų festivalio varomoji jėga.

„Architektūros fondo“ savanoriškos veiklos yra skirtingų lygmenų. Savanoriavimas nėra tik buitinių, logistinių klausimų išsprendimas, tai yra įsitraukimas į mūsų veiklą. Architektūra yra ašis, aplink kurią viskas vyksta. Ji yra „susitikimo vieta“, – sako viena iš festivalio organizatorių Sandra Šlepikaitė. 

Fondo veiklos laukas platus – nuo pokalbių apie urbanistiką iki vaikų vasaros dirbtuvių. Jis taip pat organizuoja festivalį „Open House Vilnius“. Sudaromos puikios galimybės išbandyti save su architektūra susijusiose veiklose nebūnant architektu. Jose didelė reikšmė skiriama architektūros edukacijai. Visos fondo veiklos radosi ir toliau gyvuoja tik savanorystės pagrindu. Tad architektūros entuziastai turi kur išbandyti savo jėgas. 

Nuo 2013 m. organizuojamos „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“. Savanorių komandos važiuoja į mažus Lietuvos miestelius ir kaimus, kur praleidžia penkias dienas. Dirbtuvėse dalyvauja vietinis jaunimas. Jis kartu su savanoriais išanalizuoja savo gyvenamąją aplinką, viešąsias veiklas, identifikuoja problemas ir sugalvoja bei įgyvendina projektą, kaip tas erdves pagerinti. 

Nauja fondo iniciatyva – atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose miestuose „Pastatai kalba“. Renginio misija tokia pati kaip ir „Open House Vilnius“ – savaitgalį miestų pastatai bus atveriami pasakojimams-ekskursijoms. 2020 m. renginys įvyks Panevėžyje, o 2021 m. planuojamas Palangoje. 

2019 m. išplėtota architektūros kritikos platforma „Aikštėje“. Tai tinklalaidė, skirta apžvelgti ir išsamiau susipažinti su architektūra, aktualiais įvykiais, pristatyti naujienas ir pažvelgti į svarbiausių procesų užkulisius.

Savanorystė „Architektūros fonde“ yra įvairiapusė, suteikianti ne tik žinių, bet ir lavinanti asmenybę. Jos metu architektūrą galima pažinti kitu kampu, atrasti bendraminčių ir savo patirtimi bei žiniomis pasidalinti su kitais žmonėmis. Svarbiausia – būti smalsiam ir nebijoti iššūkių.