Miesto greičių sluoksniai

„Miesto pagreičių“ tyrimas prasidėjo nuo preliminaraus proceso „griaučių“ apsibrėžimo. Kadangi įvairių miesto greičių bei susijusių temų kaip laikas, trukmė ir begalė urbanistinių procesų spektras yra platus, buvo svarbu išsiaiškinti, kokie aspektai ir jų tyrimo būdai būtų aktualiausi. Nuspręsta, kad aktualu sužinoti kaip minimi greičiai lemia tam tikrų erdvių kokybę ir gyvenimą plačiąja prasme. Tam buvo pasirinkti 3 universalių erdvių tipai – parkas, aikštė ir aktyvi gatvė, kuriuos galima rasti tiriamuose miestuose – Vilniuje, Helsinkyje ir Kopenhagoje (ir ne tik). Šie dominantys taškai yra panašaus dydžio, urbanistinio charakterio, pozicijos mieste bei pasižymi įvairių greičių „sluoksnių“ gausa.

Remiantis H. Lefebvre esė kolekcija „Rhythmanalysis: Space, Time and Everyday Life“ pastebėta, kad apibūdinama ritmo sąvoka socialiniame kontekste (pvz.: žmonių lankymasis tam tikrose vietose, informacijos srautai, madų pasikeitimai) gali būti traktuojama ir greičių atžvilgiu – tai tyrimui suteikia dar vieną dimensiją, greičius skaičiuojant ne tik matavimo vienetais, bet ir jausenomis, įvykiais, reiškiniais. Juos, remiantis poliritmijos (koegzistuojantys ritmai), aritmijos (konfliktuojantys ritmai) ir euritmijos (papildantys ritmai) sąvokomis, pavyksta pastebėti kaip dažnai nematomai lemiančius tam tikrą erdvės chaotiškumą, harmoningumą, savitumą ar prieštaringumą. Taip pat įdomu, kad H. Lefebvre darbe įvardijami ‘linijiniai’ (vienakrypčiai, pvz.: radijo laida) ir ‘cikliniai’ (pvz.: saulėtekis ryte) ritmai skatina apgalvoti panašų miesto greičių kategorizavimą. Autorius teigia, kad linijinių ritmų gausa trikdo ciklinius ritmus, todėl būtų aktualu patikrinti tai ir miesto procesuose.

Turint galvoje šį įkvėpimą, atrinkus miesto taškus, buvo svarbu nustatyti esminius miesto greičių sluoksnius. Tiesa, kad kai kurie jų neturi tiesioginės fizinės greičio išraiškos (t.y. juos būtų sunku apibūdinti metrų per sekundę greičiu), tačiau jie vis tiek tiksliai apibūdina gausą, kurią norima reflektuoti, siekiant sudaryti kuo aiškesnius visų pasirinktų erdvių paveikslus. Čia atsirado galimybė tam tikrus greičius apibūdinti alternatyviais vienetais (pavyzdžiui interneto ryšį apibūdinti knygų skaičiumi per sekundę ir pan.) bei su jais eksperimentuoti. Taigi buvo siekiama šių greičių sluoksnių pluoštus įvardinti, kategorizuoti (lengvesniam įsivaizdavimui) ir priskirti asociatyvius simbolius, kurie galėtų būti tarsi ‘žodynas’ vizualinei
reprezentacijai perskaityti, papildomas atradimais, kylančiais iš fizinio buvimo (ne tik teorinio tyrimo) šiose vietose.

Siekiant palyginti pasirinktų trijų erdvių tipų greičių sluoksnius, šis ‘žodynas’ ir jų reprezentacija perkeliami į vizualinio vaizdavimo formatus – tam pasitelkiamas braižymas, piešimas, koliažas. Žinoma, nors vaizdavimo būdas yra schematiškas, eskiziškas ir asociatyvus, tikslios ‘greičio’ elementų vietos išlieka – jos yra itin svarbios atrasti vietoms, kur tam tikri lėtumo arba greitumo rodikliai telkiasi kartu, arba atvirkščiai, sukuria greičių disbalansą. Taip pat svarbu paminėti, kad tokie sluoksniai kaip tekstūros – atspindinčios, sugeriančios šviesą, organiškos arba ne – greičio ‘žemėlapiuose’, vaizdavimuose yra interpretuojami per mano, tyrėjos prizmę, dėl to dalis informacijos yra labai subjektyvi – galbūt mane vienas medžiagiškumas priverčia eiti lėčiau, o kitus – greičiau. Tam tikri sluoksniai yra geriau suvokiami pjūvyje, o kiti – erdviniame vaizdavime, tad šiam palyginimui, siekiant jį praturtinti, pasirenkami keli vaizdavimo būdai.

Tikimasi, kad šis vaizdavimas ir, galiausiai, palyginimas, suteiks įžvalgų, kaip miesto greičių kombinacijos lemia erdvių, kurias turi beveik kiekvienas miestas, gyvenimą. Galbūt tai pastebėjus būtų galima įžvelgti dėsningumus, gaires, kurie taptų dar vienu būdu ‘perskaityti’ miestų gausą ir permąstyti tiek erdvės kūrėjų, tiek gyventojų procesus, neišvengiamai kuriančius lėtas arba greitas miesto vietas. Žinoma, šį mąstymo modelį būtų galima pritaikyti ir tyrimą tęsiančiam eksperimentui – provokacijai, persikeliančiam į realią arba fikcinę erdvės manipuliaciją.