KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Vizualumas architektūroje ir urbanistiniame dizaine užgožia girdėjimo ir klausymo gebėjimus. Garsas yra vienas svarbiausių elementų, padedančių vartotojams suvokti aplinką. Akustinė aplinka neapsiriboja foniniais garsais, specifiškais garsovaizdžiais ar garsine tarša, sukelta eismo ir mūsų kasdienės veiklos. Greičiau tai yra girdimųjų patirčių supratimas ir garsinių teritorijų atradimas urbanistinėse erdvėse klausymo ir girdėjimo pagalba.

Banu Çiçek Tülü ir Samuel Perea-Díaz teigia, kad garso architektūroje ir urbanistiniame dizaine tyrimai turi didelį potencialą. Kaip garsas gali prisidėti prie urbanistinės aplinkos supratimo? Kokios metodologijos padeda puoselėti garsą kaip įrankį, skatinantį socialinį dalyvavimą? Paskaitoje bus analizuojama ambivalentiško ryšio tarp garso, architektūros ir urbanistinių erdvių istorija bei pačių pranešėjų tarpdisciplininės metodologijos.

Rekomenduojamos knygos

SPACE SPEAK, ARE YOU LISTENING? EXPERIENCING AURAL ARCHITECTURE

Barry Blesser, Linda-Ruth Salter

Ši knyga skaitytojams suteikia platesnį garsiškumo (angl. aurality), girdimojo erdvinio suvokimo, girdimųjų (angl. aural) menų ir muzikinių erdvių kontekstą. Garsas tiriamas naudojant tarpdiscipliniškas metodologijas ir identifikuojamas kaip aplinkos dalis. Pastarąsias autoriai įvardina kaip girdimąją architektūrą. Tai studija, kurioje aptariami trūkstami garso, girdimojo suvokimo ir pajautimo komponentai, sulaukiantys mažai arba jokio dėmesio iš dirbančiųjų urbanizmo ir architektūros srityse. Autoriai siūlo suprasti girdimąją architektūrą kaip integralią erdvės dalį. Šia prasme architektūra pristatoma kaip simbolis, kuris komunikuoja su vartotojais. Architektūra naudoja erdvinius elementus kultūrinių prasmių reprezentacijai. Tačiau šios reprezentacijos apsiriboja struktūrų vizualine išraiška. Knygoje pabrėžiama, kad kiekviena aplinka turi savo girdimąją charakteristiką, – sujungti paviršiai, objektai ir geometrijos komplikuotose aplinkose sukuria girdimąją architektūrą. Autoriai reziumuoja, kad girdimoji architektūra reiškia erdvės savybes, kurias galime patirti klausa. Girdimoji architektūra gali garsu sukurti erdves, skatinančias arba ribojančias socialius mainus tarp gyventojų.

THE SOUNDSCAPE: OUR SONIC ENVIRONMET AND THE TUNING OF THE WORLD

R. Murray Schafer

Miestas nebėra suvokiamas tik kaip industrinės produkcijos ir funkcionalumo erdvė. Miestas taip pat funkcionuoja kaip erdvė tvariai ir kultūrine produkcijai žmogiško mastelio mieste. R. Murray Schafer, The World Soundscape Project (liet. Pasaulio garsovaizdžio projekto) įkūrėjas, nuosekliai tyrinėjo ekologines metodologijas, skirtas suvokti garsui mieste. Būdamas kompozitoriumi, R. Murray Schafer įvedė garsovaizdžio terminą į diskusijas, skirtas socialinėms ir garsinėms aplinkoms analizuoti.

Knygas rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.