Pirmąjį žingsnį į Venecijos architektūros bienalę Lietuva žengė 2016 m. Tuomet drauge su Estijos architektūros centru prodiusavome Baltijos paviljoną – jungtinį Lietuvos, Latvijos ir Estijos prisistatymą pasaulinėje architektūros arenoje (kuratoriai iš Lietuvos: Jurga Daubaraitė, Petras Išora, Ona Lozuraitytė, Jonas Žukauskas). 2018 m. Lietuvai jau atstovavo mūsų rengtas projektas „Pelkių paviljonas“ (kuratoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai) – pirmasis savarankiškas Lietuvos žingsnis į Venecijos architektūros bienalę. Vėliau šią estafetę perėmė meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“ su paviljonu „Planeta iš žmonių“, Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija su „Vaikų miško paviljonu“ bei Lietuvos architektų sąjunga su paviljonu „Archi / tree / tecture“.

Dalyvavimas Venecijos architektūros bienalėje nėra tik pasirodymas. Tai tarsi varžybos, kurioms reikia ruoštis ir auginti idėjas, galinčias geriausiai ir garsiausiai reprezentuoti Lietuvos architektūros lauko aktualijas ir inovacijas. Taip pat visus paviljonus lydėjo edukacinės veiklos, diskusijos, paskaitos, įvairūs turinio projektai, skatinę tolesnį Lietuvos architektūros lauko tobulėjimą bei naujų talentų augimą.

Deja, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija nusprendė nefinansuoti dalyvavimo kitoje Venecijos architektūros bienalėje, taip nubraukdama šį jau dešimtmetį trukusį įvairių Lietuvos organizacijų ir architektų įdirbį bei pastangas pozicionuojant Lietuvos architektūros lauką kaip turiningą, progresyvų, gebantį kelti kritinius klausimus ir vertą dėmesio. Toks sprendimas, priimtas be jokios viešos komunikacijos ir net nebandant kelti atviros diskusijos ieškant sprendimų bei galimybių, yra viso Lietuvos architektūros lauko pažeminimas. Apmaudu, kad pasirinktas ne dialogu, o vienašaliais trumparegiškais sprendimais paremtas kultūros politikos kelias.

Linkime ir tikimės nenugrimzti į architektūros lauko paraštes tarptautinėje arenoje, tačiau, kaip LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ šįryt sakė vienas iš Architektūros fondo dalininkų Andrius Ropolas: „Labai lengva sustabdyti, labai sunku pradėti.“