Jei iškeltume klausimą, iš ko susideda aplinka, kurioje mes gyvename, vieni atsakytų, kad iš gatvių ir pastatų, kiti – iš viešųjų ir privačių erdvių, treti dar pridėtų žmones ir jų idėjas… “Keliaujančių architektūros dirbtuvių” savanoriai, organizuojantys kūrybines dirbtuves su vaikais ir jaunimu, stengiasi paskatinti jaunus žmones būti aktyviais savo aplinkos kūrėjais, nebijoti įgyvendinti idėjų ir suprasti, kaip greitai jos gali materializuotis. Komanda šįkart aplankė Palonų miestelį Radviliškio rajone, kur ir vėl su vaikais stengėsi pagražinti jų aplinką.

Dirbtuvėlės tradiciškai prasidėjo nuo improvizuotos ekskursijos, kurios metu į miestelį pažvelgiama vaikų akimis. Aiškintasi viešosios erdvės sąvoka. Kartu nubraižytas miestelio planas, kuriame pažymėtos gatvės, viešosios erdvės, kiti svarbūs miestelio objektai, tokie kaip Universalus daugiafunkcis centras (toliau – UDC), bažnyčia, parduotuvė, kapinės. Vaikai jau nuo pirmų minučių buvo smalsūs ir kūrybingi, pasiskirstę į grupeles pažėrė daugybę idėjų – norėta ir mobilių prisėdimo vietų prie daugiafunkcio centro, ir sūpynių, ir šiukšliadėžių, kalbėta apie esamą renginių sceną, kuri nebeteks savo paskirties miesteliui netrukus pastačius naują estradą ir taps tik gelžbetonio krūva.

Susėdus į bendrą ratą paaiškėjo, kad visose grupelėse pagrindinį dėmesį vaikai skyrė erdvei prie tvenkinio, kur jie mėgsta leisti laiką ir maudytis, tačiau aplinka šalia jo yra nesutvarkyta, o vietinio mokytojo iniciatyva pastatytas lieptelis aplūžęs. Palonų jaunimo užkeltos ant lieptelio, tačiau jau pavojingai iškrypusios padangos tapo tarsi jungiančia būsimo projekto detale – iš krovininių automobilių padangų nuspręsta padaryti didelius krėslus sėdėjimui prie tvenkinio, o iš įprastinių sunerti mažesnius, mobilius krėslus.

Darbas prie tvenkinio pradėtas nuo krūmų genėjimo, šiukšlių rinkimo, medžiagų paieškos tilteliui. Natūraliai pasiskirsčius grupelėmis vieni ėmėsi krėslų iš padangų gamybos, kiti išvyko atsivežti trūkstamų priemonių, treti lupo senas, nebetinkamas lentas nuo tiltelio ir nukėlinėjo padangas. Veiklos tiek vaikams, tiek savanoriams, lygiomis teisėmis įsitraukusiems į darbus, užteko nuo ryto iki vakaro, o medžiagų ir įrankių negailėjo vaikų tėveliai. Kartu net nepajutome, kaip greitai prabėgo laikas. „Nors jautėmės pavargę, bet labai džiaugiamės atliktais darbais. Dabar turėsime tvarkingą, atnaujintą paplūdimį, patogius krėslus prie daugiafunkcio centro, poilsiui, kai žaisime krepšinį.“ – džiaugėsi vieni iš aktyviausių dalyvių Erikas ir Robertas.

Dirbtuvių rezultatas galutinai išryškėjo paskutinės dienos ryte. Buvo sutvarkyta tvenkinio pakrantė – joje atsirado gaivia žalia spalva nudažyti krėslai iš padangų, iš senų stalčių pagamintos šiukšliadėžės. Prie vandens nebereikėjo slidinėti stačiu šlaitu – iš keleto ilgų lentų buvo suformuotas nusileidimas iki vandens. Lieptas, svarbiausias šios erdvės elementas, neatpažįstamai pasikeitė ir tapo nebepavojingas, kaip buvo iki tol, kai kyšojo metalinės konstrukcijos, vargiai susisiekiančios tarpusavyje. Prie UDC atsirado padangų temos tęsinys – mobilūs krėslai, kuriuos galima naudoti tiek panorus žiūrėti filmus ant lauko sienos, tiek išdėstyti prie krepšinio aikštelės, vakarais sutraukiančios daug jaunimo, tiek tarp medžių, kur ir senjorai galėtų prisėsti pasibaigus liaudies muzikos kapelos repeticijai. Baigtą darbą vainikavo daugiafunkcio centro saviveiklininkų surengtas koncertas. Visi, nors ir pavargę, bet geros nuotaikos, džiaugėsi savo darbo rezultatais ir neskubėjo išsiskirstyti.


Palonai (Radviliškio raj.),
2013 liepos 9-12 d.
REZULTATAS: sutvarkyta aplinka prie tvenkinio, suremontuotas tiltelis, iš senų stalčių pagamintos šiukšliadėžės, sukrauta laužavietė, pagaminti dideli krėslai iš krovininio transporto padangų ir mažesni krėslai iš automobilių padangų.
SAVANORIŲ KOMANDA: Marius Bliujus (kuratorius), Kristina Barniškytė, Evelina Vasiliauskaitė, Rokas Aleksiūnas, Aurelija Slapikaitė, Milda Kulvičiūtė, Rūta Rakickaitė, Rūta Makutėnaitė.
VIETOS KOORDINATORĖ: Rita Vaičiūnienė
DIRBTUVĖLIŲ DALYVIAI: Vaida, Dovilė, Viktorija, Aistė, Ugnė, Kamilė, Greta, Liveta, Erikas, Robertas, Lukas, Airidas, Laurynas, Martynas, Vitalijus, Laimis.

KAD’13 – „Keliaujančios architektūros dirbtuvės“ – tai pirmas „Architektūros [vaikų] fondo“ organizuojamas didelio masto projektas, vyksiantis vasaros atostogų metu, kuriuo norima atkreipti visuomenės, ypač vaikų, dėmesį į kasdienę žmogų supančią aplinką. Projektu siekiama parodyti, kad aplinka rūpintis, ją puoselėti ir keisti galima realiomis, daug materialių ir žmogiškųjų išteklių nereikalaujančiomis priemonėmis. Projekto metu bus aplankyta 16 Lietuvos miestelių.

„Architektūros [vaikų] fondas“ – jau trečius metus gyvuojanti savanoryste paremta “Architektūros fondo” iniciatyva, kurianti ir įgyvendinanti architektūros edukacijos programas vaikams.

Teksto autorė – Rūta Makutėnaitė

Nuotraukų autorė – Aurelija Slapikaitė