Ewa Effiom – Londone gyvenantis belgų ir nigeriečių kilmės architektas, rašytojas ir prodiuseris. Buvo narys „Architecture Foundation“ antrojoje naujųjų architektūros rašytojų grupėje, kurios veikla baigėsi kritikų pripažinta viešąja programa. Mitologija, kolektyvinis identitetas, populiarioji kultūra ir glaudūs šių sričių ryšiai su žmogaus sukurta aplinka – centrinės jo darbų temos, daugiausia dėmesio skiriant mitologijai ir folklorui, įvairių subkultų siejamų su erdve. Ewa darbai publikuoti įvairiuose architektūros ir kultūros leidiniuose, tarp kurių – „Architect's Newspaper“, „Dwell“, „AJ“, „ICON“, „Wallpaper“, “Frame“ ir „OnOffice“. Jo darbas „Architektūra, pastatai ir išsaugojimas“ žurnale „MAJA“ buvo nominuotas 2022 m. Estijos architektūros apdovanojimuose, o 2021 m. Talino architektūros bienalės kuratorių konkurse jo pasiūlymas „Adaptive Re-use“ (angl. „Pakartotinis pritaikymas“) užėmė antrąją vietą. 2021 m. įvyko ir Ewa filmo „Eagle Mansion“ premjera miesto filmų festivalyje Perte, vėliau filmas parodytas ir 2022 m. Melburno dizaino savaitėje. 2022 m. Ewa buvo atrinktas dalyvauti Kanados architektūros centro organizuojamoje „How Not To Be A Developer“ (liet. „Kaip nebūti vystytoju“); tais pačiais metais įvyko ir antrojo jo filmo „Beck Road“ premjera festivalyje „Open City“. Netrukus šis filmas buvo parodytas 18-ojoje Venecijos architektūros bienalėje „Ateities laboratorija“, kaip kuratorės Lesley Lokko viešosios programos „Karnavalas“ dalis. 2023 m. tapęs Britų tarybos Venecijos stipendijos mentoriumi ir LINA stipendininku, Ewa taip pat yra buvęs Mančesterio architektūros mokyklos Architektūros ir urbanistikos magistrantūros programos docentas (šias pareigas ėjo iki 2022 m.), o šiuo metu yra vizituojantis kritikas Estijos technologijos institute ir Londono metropoliteno universitete.