Architektūros fondas, kaip tarptautinės Future Architecture platformos narys, pristato šių metų programą „Jautrus miestas‟ (angl. Sensing Urban Matter), kuria, kartu su menininkais, tyrėjais ir eksperimentinės architektūros praktikais iš Švedijos, Estijos, Kanados, Japonijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių, kviečia atkreipti dėmesį į ryšį tarp miesto medžiagiškumo ir jo technologinių, informacinių infrastruktūrų. Per įvairiausius formatus – nuo žygio per miesto gamtinį-techninį kraštovaizdį, virtualių seminarų ir pokalbių, iki tinklalaidžių ir publikacijos, „Jautrus miestas‟ siekia pakviesti auditoriją giliau pažinti miesto materialumą bei kaip miesto medžiagos mus susieja ne tik su platesnėmis ekosistemomis, bet ir globaliais logistikos tinklais, kuriais plinta ne tik medžiagos; bet ir duomenys bei informacija.

„Išmanaus miesto‟ idėja tarsi siekia  paversti miesto objektus ir medžiagas skaitmeniniais duomenimis. Tačiau, pasak medijų tyrėjos Shannon Mattern, miesto erdvės nuo seno išmaniu būdu apima ir analogines, ir skaitmenines sferas, „purvą ir duomenis, eterį ir rūdą‟. Tačiau ar galima atrasti naujus ryšius tarp miesto medžiagiškų ekologijų ir technologinių sistemų, kurie būtų kūrybiškesni nei algoritmizuota, privatizuota ir siaurai suprantama šiuolaikinė išmanioji erdvė?

Materijos judėjimas

Ar miesto medžiagos galėtų skleisti informaciją kitaip nei infrastruktūros, paremtos resursų gavybos procesu, kuomet žaliavos virsta produktu, ir taip nuslepiančios miesto medžiagų kilmės tolimus kraštovaizdžius?

Kadangi mūsų miestų materialumas liudija apie įvairius eksploatacinius ryšius, tam tikruose kultūriniuose diskursuose jau pripratome prie darbų, tyrinėjančių šias miesto kilmės vietas – ne tik akmens kasyklas, bet ir vietas, kuriose išgaunami reti mineralai, kurie yra labai svarbūs ir skaitmeninei infrastruktūrai. Gyvenamąją aplinką kuriantys ryšiai – nuo namo iki kažkurioje kitoje vietoje esančio karjero– dar sudėtingesni, jei pažvelgtume giliau į kitas miesto technines aplinkas – jos gali būti dar paslaptingesnės nei dangoraižis, nutylintis savo kilmės duobę. Materija taip pat juda skirtingai priklausomai nuo kiek šis judėjimas gali būti kontroliuojamas žmogaus. Nors statybų pramonėje dirbantys žmonės tiesiogine prasme perkelia medžiagą iš vienos vietos į kitą, įvairių dalelių ar elementų judėjimo trajektorijos išsprūsta iš žmogaus kontrolės, netikėtai nusėdančios kūnuose ar kraštovaizdžiuose.

Žmonių bendruomenės

Medžiagų srautai mus sieja ne tik su tolimais kraštovaizdžiais, bet ir su tolima bendruomene, o ryšiai tarp šių dviejų bendruomenių ne visada būna simetriški ar solidarūs. Kaip žmonių bendruomenės aktyviai ar pasyviai dalyvauja šiuose materialiuose srautuose ir kokie yra būdai įvardyti ir suprasti skirtingas patirtis, galbūt mąstant apie ateities naujas organizacines struktūras, vienijančias demokratinius sprendimus priimančius asmenis ar puoselėja bendruomenes?

Netikėtų ryšių kūryba

Pasitelkę FAP kūrėjų šių materialinių srautų ir jų užmezgamų ryšių tyrimus, ieškome kūrybinių metodų, kurie ne tik nagrinėja eksploatacines veiklas ar dokumentuoja medžiagų kilmės vietas bei atskleidžia jų istorijas, bet ir vysto metodus, mezgančius naujus ryšius tarp miesto technoekologinės aplinkos materialumo ir žmonių bendruomenių.

2021 metais Architektūros fondas pristatys 10 kūrėjų (7 kolektyvus) iš Future Architecture platformos vystant ir viešinant jų idėjas keliais skirtingais formatais: rengiant tinklalaides ir radijo pokalbius, publikaciją, taip pat įgyvendinant įvietintus projektus Lietuvoje.

PROGRAMOS RENGINIAI: 

Rugsėjo 15 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su Vladan Joler

Rugsėjo 18 Žygis „Kask, kur stovi: kelionė po Kauno neoaplinką“ su Ivana Králíková 

Rugsėjo 22 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su Miglė Bareikytė

Rugsėjo 29 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su  Rahul Mukherjee

Spalio 6 „Svajonės apie nepertrūkstamą sąveiką“ su Adriana Knouf

 

Architektūros fondo programa „Jautrus miestas” yra Future Architecture platformos ir 2021 m. Europos architektūros programos dalis. Veiklą finansuoja Europos sąjungos programa Kūrybiška Europa ir Architektūros fondo strateginis partneris – Lietuvos kultūros taryba, informacinis partneris – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija.