KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Pokalbio tarp architekto, kraštovaizdžio architekto ir statybų vystytojo metu domėsimės, kokią svarbą kiekviena šių profesijų, dirbdamos kartu ir atskirai, teikia kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių projektavimui bei urbanizuotai ir natūraliai aplinkai bendrąja prasme.

Kaip geras kraštovaizdžio ir viešųjų erdvių projektavimas gerina architektūros kokybę bei kuria sėkmingas erdves? Kaip  įtraukti vietines bendruomenes į kokybiškų miesto bei užmiesčio erdvių projektavimo procesus? Kaip naujai vystomi projektai veikia juos supančią natūralią aplinką ir kokiu būdu šis poveikis gali būti susilpnintas atsakingai projektuojant bei vadovaujantis aiškiais etiniais principais? Kokie kūrybiniai įrankiai užtikrina naujų projektų poveikio trapiai aplinkai lokaliame bei globaliame kontekstuose apribojimą? Kokiu būdu galima to siekti neribojant ekonominės naudos? Šie bei kiti klausimai bus aptariami projekto „Little Haldens“, vystomo Gomo slėnyje netoli Londono kontekste.

Rekomenduojamos knygos

THE LANDSCAPE OF MAN. SHAPING THE ENVIRONMENT FROM PREHISTORY TO THE PRESENT DAY

Geoffrey and Susan Jellicoe

Nuo pat žmonijos istorijos pradžios žmogus kūrė savo aplinką, norėdamas išreikšti skirtingas su galia, tvarka, patogumu, harmonija, malonumu ar mistika susijusias idėjas ir jų simboliką. Nors šių tikslų įgyvendinimas skyrėsi savo masteliu bei kompozicija – nuo mažų sodų iki ištisų miestų, – knygos autoriai Geoffrey ir Susan Jellicoe  prabrėžia, jog tai yra skirtingos vieno proceso atmainos. Tam, kad būtų galima aplinką pavadinti „žmogaus kraštovaizdžiu“, ji privalo būti sąmoningai suformuota per tam tikrą laikotarpį. Rašydami apie dvidešimt aštuonias kultūras, autoriai pirmiausia apibendrina jų socialinius bei intelektualinius kontekstus, o tada paaiškina, kokiu būdu jie atsispindėjo kraštovaizdyje, bei pateikia iliustuotą medžiagą apie kokrečią šių aplinkų formavimosi istoriją. Publikacija pristato Mesopotamijos, Graikijos, Romos, Islamo, viduramžių Europos, Indijos, Kinijos, Japonijos, prieš Kolumbo atvykimą gyvavusios Amerikos ir po Renesanso išsivysčiusias Vakarų Europos kultūras. Paskutinis knygos skyrius skirtas miestų planavimui nuo 1945 metų aptarti.

DARK ECOLOGY: FOR A LOGIC OF HUMAN COEXISTENCE

Timothy Morton

Šioje knygoje filosofas Timothy Nortonas teigia, jog antropoceno kontekste ekologinis sąmoningumas yra panašus į keistą, vienpusiškai susisukusią Mobijaus kilpą. Tai tarsi filmo „Bėgantis ašmenimis“ (1982) personažą Dekardą viduryje edipiškos kelionės aplankantis supratimas, jog jis pats tikriausiai yra tas priešas, kurį taip ilgai norėjo susekti. Ekologinį sąmoningumą geriausiai apibūdina kilpos geometrija, kadangi pats ekologijos fenomenas veikia kilpos principu, iš pagrindų apibūdinančiu fundamentalią obektyvios realybės struktūrą. Klimato perkaitimą sukėlusi žemės ūkio visuomenės logistika taip pat paskatino pavojingų sąvokų apie gyvybės formas atsiradimą. Juodoji ekologija stumia į šiurpią radikalios savimonės poziciją, atskleisdama mūsų tikrąją vietą biosferoje bei pabrėždama mums ne visai priimtiną ir aiškų ryšį su mus supančiomis rūšimis. Savo tekste autorius tyrinėja ekologinės krizės logikos pamatus, persmelktus melancholijos bei koegzistencijos negatyvumo,  kilpos forma besivystančius į kažką žaismingo, anarchiško ir juokingo. Šis Timothy Mortono darbas – tai meistriškas humanitarinių bei tiksliųjų mokslų erudicijos lydynys, apimantis filosofijos, antropologijos, literatūros, ekologijos, biologijos bei fizikos teoriją bei išvadas. Šia knyga filosofas tikisi atkurti mūsų ryšius su nežmogiškos prigimties būtybėmis bei padėti mums iš naujo atrasti žaismingumą bei džiaugsmą, kurie praskaidrins mūsų kelionę tamsia bei keista ekologinės krizės kilpa.

Knygas rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.