KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Pasitelkus skirtingų pašnekovų patirtis, bus bandoma suprasti, kodėl iki šiol kūrėjų santykiai su viešąja erdve ir šiuolaikiniu menu tokie komplikuoti? Ar šiandien išlieka aktuali, ispanų filosofo Chose Ortegos I Gaseto straipsnyje „Meno dehumanizacija” (1925 m.), išsakyta mintis: „kiekvienoje epochoje, kurioje egzistavo dviejų rūšių menas, mažumos ir daugumos, pastarasis visada buvo realistinis“?

Su menotyrininkėmis Rasa Antanavičiūte ir Ūla Tornau, architektu Audriumi Ambrasu ir istoriku Tomu Vaiseta kalbėsis Elona Lubytė.

Rekomenduojama knyga

EVERYTHING WAS FOREVER, UNTIL IT WAS NO MORE: THE LAST SOVIET GENERATION

Alexei Yurchak

Studija pateikia įdomią ir labai įtikinamą koncepciją apie tai, ką reiškė būti „normaliu“ sovietiniu piliečiu? Autoriaus pateikta interpretacija, kokie ryšiai žmones siejo su oficialiuoju ideologiniu diskursu ir kaip jie buvo susikūrę „deteritorializuotą” gyvenimą, gali padėti suprasti, kodėl iki šiol tokie komplikuoti mūsų santykiai su viešąja erdve?

Rekomenduoja Tomas Vaiseta.

Knygą rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.