KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Architektūros kritiką galima suvokti plačiai. Tai viešosios nuomonės formavimo galimybių aibė. Aktyvizmo iniciatyvos, meninės interpretacijos ar, galų gale, spontaniškai besirutuliojantis diskursas socialinėse medijose, – visi šie procesai potencialiai gali įtakoti visuomenės suvokimą apie architektūrinę erdvę. Visgi, neretam susidaro įspūdis, kad klasikinis architektūros kritikos tekstas Lietuvoje nėra dažnas reiškinys. Stokojame leidinių, autorių, požiūrių įvairovės… Ar ši prielaida teisinga? Ar architektūros kritika Lietuvoje išgyvena nuosmukį? O gal priešingai, – transformuojasi ir įgyja kitas formas? Pradėdami diskusiją šia tema, pažvelgsime į reiškinio istoriją. Paskaitoje bus sugretintos architektūros kritikos apraiškos tarpukariu, sovietmečiu bei šiuolaikinėje Lietuvoje.

Rekomenduojama knyga

FORM FOLLOWS FIASCO: WHY MODERN ARCHITECTURE HASN’T WORKED

Peter Blake

Viena iš pamatinių kritinio mąstymo apie architektūrą prielaidų – nusistovėjusių klišių peržiūrėjimas. Nors Peter Blake knyga „Forma seka fiasko“ netapo plačiai skaitoma architektūros klasika, tačiau tai puikus kritinio mąstymo pavyzdys. Knygą skaityti vilioja autoriaus mintis, kad klasikinis modernizmo šūkis forma seka funkciją tėra fantazija, nes „forma, daugeliu atveju, yra ne kas kita, kaip išsilavinusio žmogaus spėjimas apie funkciją“. Yra ir dar vienas motyvas skaityti šią knygą. Norą ieškoti naujausios literatūros visuomet stengiuosi derinti su istorinių architektūros tekstų žinojimu.

Knygą rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.