Sveiki, aš Karolis.

Gimiau viena šalta Sausio diena 1999 metais.

Esu (pagal išsilavinimą) architektas, bet savęs šios profesijos rėmuose neapriboju, priešingai, dažniausiai žiūrių į žodį “architektas” kaip socialinį iššukį, kurį bandau dekonstruoti ir klausti kas iš viso yra erdvės ir ką reiškia jas kurti bei suprasti. Šios paieškos išsireiškia per gan daug medijų, kurias prisiaukinau per laiką: muziką/garso meną, vizualus, ar jie būtų pieštiniai, ar generuojami kompiuteriu, bei publicistiką/kritiką.

Savo kūrybą įvardinčiau kaip “tarpdisciplininę” - metodai, citatos, šaltiniai joje maišosi laisvai, neapriboti žanrų ar kategorijų, nes į kūryba pirmiausia žiūriu ne kaip į procesus, iš kurių gimsta objektai, bet kaip diskursą - tai yra bendravimas tarp X ir Y: manes ir žiurovo, žiurovo ir gamtos, manes su pačiu savimi, t.t.. Dialogai, bandantys surasti empatija ir klausti klausimų, ieškoti, jungti ar jungtis tarpusavy - tai yra patys svarbiausi dalykai man kuryboje.

Šiuo metu mano kūryba fokusuojasi į modernybę ir jos įtampas - kaip tai, kas asmeniška, žmogiška jungiasi su tuo, kas yra globalu, mechaniška bei kaip per technologijas ir jų mums atskleidžiama laisvę mes atrandame naujų būdų išreikšti bei žiūrėti į save be apribojimu, bet tuo pačiu, esame dedami į vis ankštesnius socialinius rėmus negu anksčiau - savotikškas paradoksas, vienas iš daugelio, sudarnačio “žmogiškąją patirtį”.