KUO POKALBIS ĮKVEPIANTIS?

Žlugus posovietiniam blokui, o kartu ir valstybiniam socializmui, dauguma valstybių tampa posocialistinėmis, o po Antrojo pasaulinio karo valstybių planuoti ir jų lėšomis plėsti miestai tampa neoliberaliais. Socialinė įvairovė – urbanistikos ir miesto studijų klasikų vertinta kaip miesto esmė – mažėja, auga segregacija, kita vertus, įvairovė tampa paskutiniu urbanistikos mados klyksmu. Kyla klausimas, koks architekto vaidmuo šiame procese? Paskaitoje bus kalbama apie architektūrą kaip socialinę praktiką, sąveiką ir procesą. Taip pat bus kviečiama diskutuoti apie tai, kokią socialinę, urbanistinę, architektūrinę miesto raidos kryptį renkamės posocialistiniame Vilniaus mieste.

Rekomenduojama knyga

THE USES OF DISORDER. PERSONAL IDENTITY AND CITY LIFE.

Richard Sennett

Klasikinis R. Sennetto veikalas nepraranda aktualumo kalbant apie šiandienos neoliberalius miestus ir yra aktualus svarstant pokyčius posocialistinių Lietuvos miestų kontekste. Gyvenimas greta skirtingų žmonių, neoliberaliame mieste vis dažniau keičiamas saugiomis, išvalytomis, “kitą” ar “kitokį” atitolinančiomis erdvėmis. Sennettas analizuoja kaip šiuolaikinio miesto tvarkos idealas generuoja uždarus, atsiribojimą skatinančius elgesio modelius, sudarančius prielaidas smurtiniam konfliktui mieste. Kaip alternatyvą jis siūlo kūrybiškai netvarkingą miestą, ugdantį gebėjimus susidoroti su gyvenimo iššūkiais.

Knygą rasite Architektūros fondo knygų lentynoje Nacionalinės dailės galerijos (NDG) dailės informacijos centre.