Nūdiena vis aiškiau dvejinasi ir skyla į alternatyvias, vienu metu egzistuojančias plotmes: kūniškąją ir virtualią. Išmaniųjų telefonų pandemija, socialinių tinklų įsigalėjimas kasdienėje ir politinėje realybėje, lengvabūdė vaizdo žaidimų siūloma alternatyva ir pažadėtasis, utopinis metavisatos pasaulis – visa tai žingsnis po žingsnio skatina “vartotojus” keltis ir kartais net pabėgti į užuovėją siūlančias virtualias žemes.

Ar virtualybės žadama geresnio pasaulio vizija nėra tik kasdienybės atspindys kreivame išmaniajame veidrodyje? Galbūt žmonija sklendžiasi į save ir jungiasi į korporacijų valdomą technologinę distopiją, ar kaip tik žiba dar neatrastomis utopinėmis galimybėmis ir protų jungtimis? Kokia architektūros reikšmė ir vertė beribiuose ir įprastų taisyklių neturinčiuose pasauliuose? Ar virtualių erdvių kūryboje architektas turi ir gali ką nors pasakyti? O gal tai jau concept artist‘o, levelių dizainerio, worldbuilder‘io, programuotojo ar galų gale dirbtinio intelekto elektroninis daržas į kurį architektui per sunku ir nevalia lįsti?

Jubiliejinis, 30-asis pokalbių ciklas žvelgs į vis tankiau besipinančią bipolinio pasaulio perspektyvą, bandys atverti kelius į jau egzistuojančius ir (galbūt) dar ezistuosiančius nerealius pasaulius, stengsis atskleisti naujai atsivėrusių erdvių galimybes ir skatins architektūros lauko veikėjus nepabijoti atsinaujinti ir prisijungti į virtualią erdvę.