Gyvenamasis namas „Namas ir upė” iš pirmo žvilgsnio sudėtingos, bet labai išraiškingos formos pastatas iš tikro yra labai paprastas, reaguojantis į aplinką – pietų saulę ir šalia esantį vandenį. Žemėjantis namo stogas į šiaurinį kiemą įleidžia vidudienio saulės šviesą ir tampa pievos tęsiniu, o didieji namo langai atsisuka į su sklypu besiribojančią upę. Pastato vidus kuriamas kaip vientisa, beveik balta, aukšta šviesi erdvė, kurioje baldai ir spalvos tampa akcentais, gyvenančiais savo gyvenimą. Kaip ir erdvėse judantis šokėjas – nematomas namo gyventojas, subtiliai keliaujantis per namo erdves, liečiantis paviršius, formas, daiktus.