Vilkaviškio autobusų stotis – labai jaukus pastatas, kuriame nerasite daug spalvų – tik baltą metalo, natūraliai pilką betono ir, žinoma, medžių ir augalų ryškumą. Plonų metalo kolonų ritmas ir stoties fasadų ažūriškumas kuria vertikalumo, stiebimosi į viršų jausmą, kviečiantį pakelti akis į viršų, o atviros stogo ertmės žvilgsnį pagauna – atveria dangų ir įleidžia šviesą. Stoties architektūra skirta laukimui ir laikinam užsibuvimui keliaujant iš vieno taško į kitą ir dirba kaip užuovėja arba jaukus prieglobstis.