Šiuolaikiniame mieste vykstantys pokyčiai patiriami labai skirtingai – vieniems tai žingsnis į viliojančią išmanią ateitį, kitiems – suvokimas, kad šioje ateityje vietos jiems gali nelikti. Vienas dažniausiai naudojamų terminų ir metodologinių įrankių šiems pokyčiams analizuoti – gentrifikacija (angl. gentrification). Nors šis terminas padėjo geriau suvokti kaip socialinė nelygybė atsiskleidžia architektūroje ir urbanistinėse erdvėse, gentrifikacijos diskursas turi polinkį kurti situaciją supaprastinančius naratyvus, kurių epicentre supriešinami grobuoniški naujakuriai ir bejėgiai vietiniai gyventojai. Nors šie naratyvai geba patraukti visuomenės dėmesį, ypatingai akcentuodami nukentėjusias vietines bendruomenes, jie turi savitus šalutinius poveikius. Vienas esminių – trumpalaikių urbanistinių iniciatyvų ir pozityvių kultūrinių/ politinių pokyčių nuvertinimas arba priskyrimas vienai iš fiktyvios opozicijos pusei (naujakiuriai prieš vietinius, investuotojai prieš nuomininkus, hipsteriai prieš senjorus ir t.t.)

Ieškodami alternatyvų siūlome atsigręžti į urbanistinę regeneraciją. Pastaroji gali padėti įveikti genetrifikacijos diskurso trūkumus, tačiau regeneracijos koncepcija nėra apsaugota nuo daugybės socialinių įtampų besiformuojančių šiuolaikiniame urbanistiniame audinyje. Regeneracijos koncepcija apima urbanistinių transformacijų daugiaprasmiškumą, formuojamą architektūrinių intervencijų, vietinių iniciatyvų, kultūrinių/meninių veiksnių, urbanistinio atsinaujinimo procesų, investuotojų ir miesto zonavimo politikos. Tačiau regeneracija nėra tik metodologija teorinei analizei. Regeneracija yra vienas iš būdų transformuoti miestą žadinant urbanistinę vaizduotę, būtiną įtraukiai (angl. inclusive) ateičiai kurti.

Urbanistinė regeneracija tiek praktiniame, tiek teoriniame lygmenyje tampa alternatyva dominuojančiam redukcionizmui. Mieste vykstantys pokyčiai analizuojami kaip kompleksiški procesai, kuriuose veikia architektūrinės intervencijos, vietinės iniciatyvos (angl. local agencies), kultūriniai/meniniai veiksniai, urbanistinio atsinaujinimo naratyvai, investuotojai ir zonavimo politikos padariniai. Įprasminta tiek nevyriausybinių organizacijų siekiuose, tiek oficialiuose savivaldos institucijų programose, regeneracija analizuoja ir inicijuoja platų pokyčių tinklą.

Didžiausiems Lietuvos miestams išgyvenant intensyvių pokyčių metą, esame priversti ieškoti alternatyvių būtų analizuoti ir keisti urbanistines erdves. Skubotos urbanistinės transformacijos ir privataus sektoriaus socialiai neatsakinga veikla lėmė įtampų didėjimą, kuriam išspręsti nebepakanka izoliuotų architektūros sprendimų.

Regeneracija [ir jos įtampos] pokalbių ciklas sieks žengti už viešajame diskurse dominuojančių binarinių opozicijų tarp stagnuojančio lokalaus išsaugojimo ir distopiško globalaus progreso. Skirtingų disciplinų atstovai kurs strategijas pozityviam urbanistiniam ir architektūriniam pokyčiui aktyvuoti. Pranešėjai analizuos kaip meno, estetikos, garso ir socialinio identiteto registrai (trans)formuoja urbanistines erdves. Skirtingų sričių ekspertai kritiškai pristatys regeneracijos fenomeną ir įvairialypius jo padarinius.  Regeneracija [ir jos įtampos]siūlo platų, bet atidų žvilgsnį į miesto pokyčius ir siūlo pozityvias strategijas šiems pokyčiams analizuoti bei alternatyvoms kurti.