Konferencija „Urbanistinės ekologijos: įsivaizduojant miestų transformacijas tarp Lietuvos ir Prancūzijos“

Organizuojama kaip Lietuvos ir Prancūzijos architektūros dienų dalis, konferencija gegužės 30 d. 15 val. Nacionalinėje dailės galerijoje suburs architektus, urbanistus, erdvės praktikus, edukatorius ir tyrėjus iš abiejų šalių bendram dialogui – ieškoti atsakymų, kaip mūsų miestai gali transformuotis, atliepdami klimato kaitos keliamus iššūkius.

Konferencijos programa, orientuota į urbanistinės ekologijos temą, kviečia permąstyti inertišką kultūrinės ir natūralios aplinkos atskyrimą bei atrasti abipusį ryšį tarp miestuose vykstančių urbanizacijos procesų, kaimo vietovių, gamtinių teritorijų bei platesnių ekosistemų.

Konferenciją sudaro dvi panelinės diskusijos, kuriose pristatomos naujos erdvinės praktikos, edukaciniai bendradarbiavimai ir spekuliatyvūs tyrimai.

Pirmąją diskusiją kuruoja KTU Architektūros studijų programa (KTU SAF) kartu su prancūzų architektais iš studijų „l’AUC“ ir „DATA“. Jos dalyviai atsispirs nuo pastaraisiais metais vykusių studentų dirbtuvių, nagrinėjusių gamtos teisę sugrįžti, tvarios transformacijos galimybes bei miško ir miesto sąveiką. Šios veiklos išryškino būsimosios architektų kartos kūrybiškumo ir kritinio mąstymo svarbą, sprendžiant sudėtingus urbanistinius iššūkius bendradarbiaujant su Prancūzijos architektais ir institucijomis.

Antrąją diskusiją kuruoja Architektūros fondas ir „Theatrum Mundi“. Ji remiasi 2024 m. vykusios „Eksperimentų platformos“ rezultatais ir kviečia nagrinėti, kaip šiuolaikinės erdvinės praktikos – įtraukdamos teritorinį mastelį ir taikydamos bioregioninius dizaino metodus – gali atsakyti į kylančius urbanistinius iššūkius.

Diskusijų programą taip pat papildys paroda, kurioje pristatomi KTU, Architektūros fondo ir Prancūzų instituto įgyvendintose edukacinėse veiklose sukurti darbai, bei neformalūs pokalbiai, skirti skatinti užmegztų bendradarbiavimų tęstinumą ir keitimąsi patirtimis tarp praktikų, dirbančių skirtinguose kultūriniuose ir erdviniuose kontekstuose.

Susitikime gegužės 30 d. 15 val. Nacionalinėje dailės galerijoje. Renginys vyks anglų kalba.

1-oji diskusija: Permąstant erdves – KTU dirbtuvių refleksijos | Reimagining Spaces – KTU Workshops’ Reflections

Kauno technologijos universiteto Architektūros studijų programa (KTU) pristato diskusiją, įkvėptą trijų studentų kūrybinių dirbtuvių, vykusių 2022–2024 m. Šios dirbtuvės – „Gamta turi teisę sugrįžti“, „Tvari transformacija“ ir „Miestas miške / Miškas mieste“ – buvo bendras KTU, prancūzų architektų ir Prancūzų instituto Lietuvoje bendradarbiavimo rezultatas. Diskusiją lydės paroda, kurioje pristatomi atrinkti studentų darbai, sukurti dirbtuvių metu.

Projektai analizuoja kintančios Kauno urbanistinės aplinkos keliamus iššūkius ir tyrinėja, kaip permąstant erdvių kūrimo principus galima atrasti naujus ryšius tarp pastatytos ir gamtinės aplinkos. Dirbtuvės atskleidžia naujosios architektų kartos kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, siekiant atsakingai reaguoti į kompleksiškas miesto problemas ir kurti tvaresnius, labiau susietus bei gyvybingus miestus. Bendradarbiavimas su tarptautiniais ekspertais praturtino šias paieškas, į Lietuvos architektūrinį diskursą įtraukiant įvairiapuses perspektyvas ir naujus metodus.

KTU komandos kuratorės: Laura Jankauskaitė-Jurevičienė, Jurga Vitkuvienė, Eglė Januškienė

Diskusijos dalyviai:

Mike Firtsch (l’AUC) – architektas ir urbanistas, žinomas dėl savo darbų su didelio masto viešaisiais projektais, orientuotais į ekologiją ir socialinį aspektą. 2023 m. Venecijos architektūros bienalėje kuruodamas Liuksemburgo paviljoną pristatė parodą „Sonic Investigation“.

Djamel Klouche (l’AUC) – Paryžiuje įsikūrusio architektų kolektyvo l’AUC vienas iš įkūrėjų, „Didžiojo Paryžiaus“ projekto konsultantas, dirbantis architektūros, politikos ir urbanistikos sankirtoje.

Colin Reynier (DATA) – architektų biuro DATA architects (Paryžius) partneris, žinomas dėl tvarios viešosios architektūros ir inovatyvaus miesto paveldo pernaudojimo.

Gintaras Balčytis – architektas, Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius, vienas iš svarbiausių šiuolaikinės Lietuvos architektūros veikėjų, daug dėmesio skiriantis regioniniam identitetui ir tvarumui. 2023 m. Venecijos architektūros bienalėje kuruodamas Lietuvos paviljoną pristatė parodą „Archi / Tree / tecture“.

2-oji diskusija: Eksperimentai urbanistinėje terpėje | Experiments on Urban Grounds

2024 m. „Eksperimentų platforma“ – Architektūros fondo edukacinės programos sezonas, vystytas bendradarbiaujant su Paryžiuje įsikūrusiu tyrimų centru „Theatrum Mundi“, nagrinėjo teritorinio urbanizmo problematiką Lietuvos ir Prancūzijos kontekstuose. Mentorystės programa subūrė kylančius architektus ir miestų tyrėjus, skatindama juos formuoti asmeninį požiūrį į erdvinį planavimą ir dizainą bei kelti esminius klausimus: kaip dirbti su miesto upių gamtiniais ištekliais? Kaip kurti viešąsias erdves, paremtas bioregioninio dizaino principais? Kaip atkurti ryšius tarp urbanizuotų miestų, kaimo ir žemės ūkio teritorijų?

Projektas, inicijuotas Prancūzijos ir Lietuvos sezono rėmuose, paskatino platesnį dialogą tarp jaunųjų ir patyrusių praktikų, veikiančių erdvinių disciplinų lauke. Jo rezultatai – trumpas dokumentinis filmas „Experiments on Urban Grounds“ (autorius Laurynas Skeisgiela) ir plakatų-zinų paroda – dabar grįžta į Vilnių, kur pirmą kartą bus pristatomi vietos auditorijai kartu su autorių refleksijomis.

Architektūros fondas komandos kuratoriai: Martynas Germanavičius, Vilius Vaitiekūnas

Diskusijos dalyviai:

Simona Gaigalaitė – architektė, architektūros studijos „Inout“ įkūrėja. Savo projekte Simona plėtojo inovatyvų architektūrinio dizaino metodą, jungiantį liaudiškos medinės architektūros tradicijas su įvairiapuse Paryžiaus paviljonų kultūra.

Edgar Vladimirenko – architektas ir IUAV Venecijos universiteto studentas. Dalyvaudamas programoje, jis gilinosi į Lietuvos kaimo teritorijas, kurios per pastaruosius 50 metų patyrė radikalių erdvinių ir socialinių pokyčių.

Marta Dorotėja Lekavičiūtė – architektūros studentė Vilniaus dailės akademijoje. Savo tyrime Marta Dorotėja nagrinėja miesto upių augmeniją Vilniuje ir Paryžiuje bei jos galimą panaudojimą kaip architektūrinę medžiagą, įtraukdama vietos bendruomenes ir biologus vertinti šių išteklių tvarumą.

John Bingham-Hall – yra vienas iš „Theatrum Mundi“ vadovų, atsakingas už europinius bendradarbiavimo projektus ir dirbantis Paryžiuje. Kaip tyrėjas, rašytojas ir kultūros organizatorius, jis nagrinėja, kaip klimato kaitos prisitaikymo strategijos keičia miesto viešosios erdvės kultūrą ir politiką. John dėsto „Central Saint Martins“, Paryžiaus Nanterre universitete ir Paryžiaus architektūros mokykloje.

Océane Ragoucy – architektė, nepriklausoma kuratorė ir kritikė, kurios veikla apima architektūros, meno ir ekologijos sankirtas, ypatingą dėmesį skiriant miesto pakraščiams, gamybos procesams ir ekologiniams pasakojimams. Dėsto École d’Architecture Paris-Malaquais bei yra AOC redakcinės komandos narė. 2023 m. žurnalas AMC ją įtraukė į ryškiausių jaunųjų architekčių sąrašą. Šiuo metu kuria tinklalaidę apie nematomus darbus Paryžiuje.

Johanna Musch – tarpdisciplininės architektų ir urbanistų grupės „Umarell“ narė. Šis kolektyvas veikia urbanistikos, socialinio dizaino ir vietinės plėtros sankirtoje.